Šią vasarą Pelagos banginių tyrinėjimo instituto (Graikija) mokslininkai du kartus pastebėjo šį delfiną. Nepaisant neįprastos pelekų išvaizdos, gyvūnas neatsiliko nuo kitų savo būrio atstovų ir buvo pastebėtas „plaukiojantis, šokinėjantis, žaidžiantis“ su kitais delfinais, sakė instituto mokslinis koordinatorius ir prezidentas Alexandrosas Frantzisis.
„Tai buvo pirmas kartas, kai per 30 metų tyrimų atviroje jūroje, taip pat per tyrimus, kai stebėjome visus Graikijos pakrantėse plaukiojančios delfinus, pamatėme šią stebinančią pelekų morfologiją“, – pasakoja A. Frantzisis.
Korinto įlanka yra pusiau uždara Jonijos jūros dalis, įsiterpusi tarp Graikijos žemyninės dalies ir Peloponeso pusiasalio. Joje gyvena unikali mišri delfinų bendrija, kurią sudaro paprastieji delfinai (Delphinus delphis), pilkieji delfinai (Grampus griseus) ir dryžuotejii prodelfinai (Stenella coeruleoalba). A. Frantzisis sakė, kad neįprastas delfinas su „nykščiais“ buvo dryžuotasis prodelfinas.
Apie 1300 dryžuotųjų prodelfinų gyvena Korinto įlankoje, kur jie izoliuoti nuo likusios Viduržemio jūros populiacijos. Neįprastas pelekas „visai neprimena ligos požymio“, sako A. Frantzisis. Pasak jo, tai gali būti „retų genų, atsiradusių dėl nuolatinio kryžminimosi, išraiška“.
Šiaurės rytų Ohajo medicinos universiteto žinduolių anatomijos ir neurobiologijos docentė Lisa Noelle Cooper sutinka, kad neįprasti delfino pelekai greičiausiai yra susiję su jo genais.
„Niekada nesu mačiusi tokios formos peleko, – teigia L. N. Cooper. – Atsižvelgiant į tai, kad defektas yra ir kairiame, ir dešiniame peleke, tai greičiausiai yra pakitusios genetinės funkcijos, kuri formuoja peleką vystantis jaunikliui, rezultatas.“
Banginiai – jūrų žinduolių grupė, kuriai priklauso banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės – palyginti su kitais žinduoliais, išvystė skirtingas priekines galūnes su daugiau pirštakaulių. Tai reiškia, kad delfinai turi nykščius, nors jie nėra tokie ryškūs kaip mūsų, ir yra paslėpti pelekų, pažymi Šveicarijos Fribūro universiteto paleobiologijos ir makroevoliucijos doktorantė Bruna Farina.
Delfinų priekinių galūnių kauluose kaupiasi ląstelės, iš kurių susiformuoja pelekai, aiškina mokslininkė. „Paprastai delfinų pirštakauliai vystosi pelekų viduje“, – sako ji.
Tačiau Korinto įlankoje nufotografuotam delfinui, atrodo, trūksta pirštakaulių ir dalies audinių, kurie paprastai juos gaubia. „Man atrodo, kad ląstelės, kurios paprastai suformuotų mūsų rodomojo ir viduriniojo pirštų atitikmenis, išnyko per keistą įvykį, kai pelekai formavosi dar delfinui būnant įsčiose“, – sakė L. N. Cooper.
Tačiau delfino nykštys ir ketvirtasis pirštakaulis išliko. „Kabliuko formos „nykštys“ gali turėti šiek tiek kaulo viduje, bet jis tikrai nėra judrus“, – sako L. N. Cooper ir priduria, kad „jokie banginiai neturi judrių nykščių“.
„Malonu matyti, kad šis gyvūnas puikiai gyvuoja“, – sako L. N. Cooper.
Parengta pagal „Live Science“.
