Pasak trijulės, Marija jiems pasakė, kad prieš pradingdama ji vėl pasirodys kiekvieno mėnesio 13 dieną šešis mėnesius. Garsas apie šį stebuklą pasklido, ir miestelyje ėmė rodytis lankytojai. Tačiau Marija pasirodydavo tik vyresniajai iš vaikų, kuri turėdavo atpasakoti kitiems matytą regėjimą. Pasak vaikų pasakojimų, Marija pažadėjo, kad per paskutinį apsilankymą, 1917 m. spalio 13 d., ji kitiems suteiks savo apsilankimų įrodymą – stebuklą – ir kitiems.
Žinios pasklido, ir maždaug 70 000 žmonių minia atvyko stebėti žadėto apsireiškimo. Didelė minios dalis neliko nusivylusi, nes pakėlusi akis į viršų pamatė tai, kas tapo žinoma kaip „Saulės stebuklas“. Įvairūs liudininkai pasakojo, kad Saulė skriejo link Žemės, o paskui grįžo į pradinę padėtį, sukosi aplink save ir skleidė spalvotus šviesos blyksnius.
„Žiūrėdamas į Saulę pastebėjau, kad viskas tamsėja. Pirmiausia pažvelgiau į artimiausius objektus, o paskui pažvelgiau toliau, į horizontą. Pamačiau, kad viskas įgavo ametisto spalvą. Mane supantys objektai, dangus ir atmosfera buvo tokios pat spalvos. Tada viskas, kas buvo arti ir toli, pakito ir įgavo seno geltono damasko spalvą“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs gamtos mokslų profesorius José Maria de Almeida Garrettas.
„Žmonės atrodė taip, tarsi sirgtų gelta, ir aš prisimenu juokingą jausmą, kai mačiau juos atrodančius tokius negražius ir nepatrauklius. Mano paties ranka buvo tokios pat spalvos, – tęsė jis. – Visus aprašytus reiškinius stebėjau būdamas ramios ir guvios būsenos. Kiti žmonės gali patys juos interpretuoti ir paaiškinti“.
Vienas iš paaiškinimų, kurį pasiūlė Arturas Wirowski iš Lodzės technologijos universiteto (Lenkija), yra tas, kad liudininkai galėjo matyti netikrąją saulę (parahelį), kuri atsiranda saulei leidžiantis ir tekant dėl aukštai atmosferoje esančių ledo kristalų debesų. Šie debesys taip pat gali paskleisti skirtingas spalvas danguje, galbūt dėl to liudininkai ir matė kažką neįprasto danguje.
Pažymėtina tai, kad liudininkai labai skirtingai pasakojo apie tai, ką matė. Taip pat nėra jokių nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota, kaip Saulė atlieka „triukus“, nepaisant to, kad susirinko 70 000 žiūrovų ir dalyvavo spaudos atstovai.
Akivaizdesnis paaiškinimas yra tas, kad minią apėmė masinė isterija ir soliarinė retinopatija (tinklainės nudegimas) dėl per ilgo žiūrėjimo į Saulę. Ši būklė buvo užfiksuota ir vėlesnių religingų asmenų, kurie per ilgai žiūrėjo į Saulę per religinius ritualus, atveju.
Vienas dalykas aiškus – tą dieną Saulei nenutiko nieko neįprasto, atsižvelgiant į tai, kad reiškinys nebuvo pastebėtas niekur kitur Žemėje. Kad ir kas nutiko, tai buvo vietinis reiškinys, rašo „IFLScience“.
