Nors dauguma žmonių mano, kad vilkų gaujos nariai laikosi griežtos hierarchijos, kai alfa pora užima svarbiausią socialinę vietą, beta atlieka „pavaduotojo“ vaidmenį, o omega gali būti vadinama „grupės auka“, tikrovėje vyrauja kur kas šeimyniškesni santykiai.
Daugumą laukinių vilkų gaujų sudaro du tėvai ir jų palikuonys. Gaujoje gali būti ir vyresnių vilkų jauniklių, dar nepalikusių gimtosios gaujos. Suaugę vilkai vadovauja gaujai vien dėl to, kad jie yra tėvai. Terminas „alfa“ yra pasenęs ir tarsi reiškia, kad vyksta kažkokia kova dėl lyderio titulo, tačiau taip nėra – dauguma vilkų, kurie vadovauja gaujoms, yra tiesiog tie, kurie atsivedė jauniklių.
„Tai, kad vilkų gaujos yra šeimyninis vienetas, dar nereiškia, kad tarp gaujos individų retkarčiais neįvyksta arši konkurencija“, – sako projekto „Voyageurs Wolf Project“ vadovas Thomas Gable.
„Kurį laiką buvo labai akcentuojama hierarchija gaujoje, kurią iš dalies pakeitė mintis, kad gaujos iš esmės yra šeimyniniai vienetai. Tačiau manau, kad lengva nueiti per toli į priešingą pusę ir galvoti, kad vilkų gaujos yra graži ir laiminga šeima, kurioje visi gerai sutaria, – aiškina jis. – Ir taip tikrai gali būti, tačiau tarp gaujos narių taip pat vyksta arši konkurencija dėl išteklių, ir vilkai dažnai palieka gaujas, iš dalies dėl to, kad su gaujos nariais konkuruoja dėl maisto ar kitų išteklių.“
Terminas „alfa patinas“ pradėtas vartoti remiantis vilkų elgesio nelaisvėje tyrimais. Svarbu nepamiršti, kad vilkai nelaisvėje, dažnai laikomi mažesnėje erdvėje su nesusijusiais individais, elgiasi visai kitaip nei laukinėje gamtoje, natūraliai susiformavusiose šeimyninėse gaujose.
Gyvūnų elgsenos specialistas Rudolfas Schenkelis 1947 m. rašė apie nelaisvėje laikomus vilkus Bazelio zoologijos sode Šveicarijoje, kur 10 vilkų buvo laikomi 10x20 m plote. Jis pastebėjo, kad aukščiausio rango patinas ir patelė sudarė porą ir kad hierarchija gali keistis. Jis taip pat pastebėjo, kad laukinių vilkų gaujose gali būti, jog tėvai ir jų jaunikliai sudaro gaują, tačiau tuo metu į šią informaciją nebuvo atsižvelgta. Būtent R.Schenkelio darbas davė pradžią terminui „alfa vilkas“.
Prieš R.Schenkelį XX a. trečiajame dešimtmetyje norvegų zoologas Thorleifas Schjelderupas-Ebbe rašė apie vištų tarpusavio santykius. Ši idėja labai išpopuliarėjo ir padarė didelę įtaką to meto populiariajam mokslui. Manoma, kad pirminis išsireiškimas buvo „alfa višta“, o ne „alfa patinas“, reiškiantis labiausiai dominuojančią vištą (patelę) grupėje. Vištos iš tiesų turi socialines grupes, tačiau gaidžiai šioms grupėms nepriklauso, todėl terminas „alfa patinas“ šiuo atveju netaikomas.
XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo atlikta daugiau vilkų elgesio tyrimų – tačiau vėlgi, beveik išimtinai tik nelaisvėje laikomų vilkų. Mokslininkas ir vilkų tyrinėtojas dr. Davidas Mechas parašė 1970 m. išleistą knygą „The Wolf: Ecology and Behavior of an Endangered Species“, kuri padėjo išpopuliarinti alfa sąvoką. Tačiau vėliau D.Mechas teigė, kad knygoje pateikta informacija yra pasenusi, įskaitant ir dominuojančio vilko alfa patino idėją.
Iki 1999 m. D.Mechas paskelbė daug daugiau vilkų tyrimų, kuriuose bandė ištaisyti nesusipratimus, susijusius su vilkų socialine hierarchija. Daug vasarų jis praleido tyrinėdamas laukinius vilkus Elsmyro saloje, Kanadoje, kur vilkų gauja priprastp prie jo buvimo, todėl jis galėjo juos tyrinėti iš arti. Jis rašė ir paskelbė, kad alfa pora yra tiesiog likusios gaujos tėvai. Jaunesnieji vilkai buvo paklusnūs tėvams, todėl kovų dėl dominavimo būta nedaug.
„Natūraliose vilkų gaujose alfa patinas ir patelė yra tik gaujos tėvai, o dominavimo varžybos su kitais vilkais vyksta retai, jei apskritai vyksta, – rašė D.Mechas. – Per 13 vasarų, kai stebėjau Elsmyro salos vilkų gaują, nepastebėjau nė vieno.“
Laukinėje gamtoje jauni vilkai atsiskiria nuo savo gaujų, kad susirastų priešingos lyties partnerius, su kuriais galėtų daugintis ir kurti naujas gaujas.
Kartą susiporavusios vilkų poros yra labai monogamiškos ir paprastai nekeičia partnerių, nebent vienas iš jų žūsta. Patinas ir patelė dominuoja gaujoje ir sprendžia, kas pirmas ėda – vien todėl, kad jie yra likusių gaujos narių tėvai. Tarp laukinių patinų palikuonių ir jų tėvų dėl alfa patino statuso kova bevek nevyksta.
„Daugumoje vilkų porų pavieniai vilkai tiesiog susitinka su potencialiais partneriais ir susiporuoja su jais. Nežinau nė vienos situacijos, kai du ar daugiau patinų kovotų dėl patekimo į porą, nors tokią situaciją laukinėje gamtoje labai sunku pastebėti“, – pasakojo D.Mechas.
Parengta pagal „IFLScience“.
