Įrašai buvo gauti aštuoniuose JAV miestų – Dalaso, Hiustono, Baltimorės, Baton Ružo, Čikagos, Luisvilio, Niujorko ir Los Andželo – 2009–2018 m. ir sutikrinti su to paties laikotarpio taršos ir orų duomenimis.
Tyrimo, kuriam vadovavo Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai, metu nustatyta, kad pranešimų apie šunų įkandimus buvo daugiau tomis dienomis, kai temperatūra buvo aukštesnė, taip pat tomis dienomis, kai buvo didesnis ultravioletinių spindulių ir užterštumo lygis.
Tomis dienomis, kai UV spinduliuotė buvo didesnė, šunų įkandimų padaugėjo 11 proc., o dėl aukštesnės temperatūros – 4 proc. Didesnis ozono – kuris pažemėje laikomas oro teršalu – kiekis lėmė, kad šunų įkandimų padaugėjo 3 proc.
Tyrėjai padarė išvadą, kad „ekstremalaus karščio ir oro taršos sukelta našta visuomenei apima ir padidėjusį gyvūnų agresyvumą“.
Ir atvirkščiai, tyrėjai nustatė, kad kai šunys buvo veikiami padidėjusio smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 (kito tipo teršalų) kiekio, jokių elgesio pokyčių nebuvo.
Šie rezultatai patvirtina kitus tyrimus, kuriuose agresyvus gyvūnų ir žmonių elgesys siejamas su aplinkos veiksniais.
2019 m. atliktame trumpalaikio oro taršos poveikio agresyviam elgesiui JAV tyrime teigiama, kad politika, sumažinanti oro taršą visoje JAV tik 10 proc. galėtų padėti sutaupyti iki 1 mlrd. dolerių (915 mln. eurų) išlaidų skiriamų nusikalstamumui, nes sumažėtų užpuolimų.
„Insider“ pažymi, kad tyrimas gali turėti trūkumų, nes buvo analizuojami tik sunkūs šunų įkandimai ir neįtraukti visi nelaimingi atsitikimai, dėl kurių neprireikė medicininės pagalbos ar hospitalizacijos.
Taip pat neatsižvelgta į kitus galimus lemiamus veiksnius, tokius kaip „veislė, lytis, kastracijos / sterilizacijos būsena“. Tyrime taip pat nenagrinėtas „įkandimo stiprumas, aukos amžius, lytis, aukos pažįstamumas šuniui ir tarpusavio sąveika iki šuns įkandimo“, nes ši konkretesnė informacija nebuvo įtraukta į viešuosius registrus.
Parengta pagal „Insider“.
