Žinoma, šie laimėjimai buvo pasiekti ne dėl to, kad jie buvo atradę tikrai laimingą skaičių rinkinį. Iš tiesų, S.Mandelis turėjo sistemą.
Tikimybė laimėti loterijoje yra labai maža. Pavyzdžiui, tikimybė laimėti „EuroMillions“ aukso puodą su vienu bilietu, yra 1 iš 139 838 160. Jei nuspręstumėte padvigubinti savo galimybes įsigydami dar vieną bilietą, vis tiek tikimybė, kad laimėsite būtų tik 2 iš 139 838 160.
Tačiau jei įsigysite visus egzistuojančius loterijos bilietus, tikimybė, kad laimėsite bus 139 838 160 iš 139 838 160. Dabar vietoj matematinės problemos turite logistinę problemą: kaip gauti 139 838 160 bilietų?
Pasak „The Hustle“, S.Mandelis pastebėjo, kad tam tikrose loterijose pagrindinio laimėjimo prizas išaugdavo daugiau nei tris kartus didesnis nei išlaidos, patirtos perkant visus įmanomus loterijos derinius. Darant prielaidą, kad galite nusipirkti kiekvieną egzistuojančią skaičių kombinaciją, investicijų grąža (beveik) garantuota (darant prielaidą, kad vienu metu bus vienas laimėtojas – t. y. niekas neturės tokio pačio skaičių derinio, kaip jūs). S.Mandelis iš esmės nusprendė taip ir padaryti.
Nors tai ir neprieštaravo aiškioms taisyklėms, tai neatitiko žaidimo dvasios. Problemos, nors ir nebe matematinės, vis tiek buvo nemenkos. Pirmiausia jam reikėjo įtikinti pakankamai investuotojų, kad jie patikėtų šia schema, o tai jam pavyko padaryti per kelerius metus. Tada jam reikėjo sugalvoti būdą, kaip nupirkti visus įmanomus derinius bet kurioje loterijoje, kurioje jie dalyvaudavo. Atsižvelgiant į tai, kad jie galėjo įvesti milijonus skirtingų kombinacijų, jam reikėjo sukurti algoritmus, kurie leistų generuoti ir spausdinti bilietus (tuo metu kai kurios loterijos tai leido).
Išlošęs keliose mažesnėse loterijose Australijoje, S.Mandelis pastebėjo loterijas JAV, kurių pagrindiniai prizai buvo gerokai didesni už tokią sumą, kiek kainuotų įsigyti kiekvieną kombinaciją. Ypač įdomi buvo Virdžinijos loterija, kurioje buvo naudojami tik skaičiai nuo 1 iki 44. Tai reiškė, kad buvo 7 059 052 galimi deriniai – t. y. kur kas mažiau nei įprasti 25 milijonai ar daugiau.
Kai pagrindinis prizas buvo pakankamai didelis – 15,5 mln. dolerių – jis įsakė savo komandai vietoje pirkti bilietus urmu. S.Mandelis, žinoma, iš anksto susitarė dėl neįprasto pirkimo, tačiau kai kurie iš jų nutraukė susitarimą, palikdami nenupirktus bilietų derinius.
Po dviejų dienų pirkimo S.Mandelio komanda buvo nupirkusi 6,4 mln. iš 7 mln. galimų kombinacijų, reikalingų laimėjimui garantuoti. Jų laimei, jie turėjo ir laimėjusį bilietą.
Nors jo veiklą tyrė FTB ir CŽV, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš viso S.Mandelis laimėjo 14 skirtingų loterijų, susižėrė milijonus svarų sterlingų prizų sau ir savo investuotojams, o tada pasitraukė gyventi į savo paplūdimio namą tropinėse Vanuatu salose.
Parengta pagal „IFLScience“.
