Tokie auksiniai lapai auga ant eukaliptų, kurie dėl savo neįtikėtinai ilgų šaknų gali pasiekti ir transportuoti mikroskopines aukso daleles iš gilių telkinių. Eukaliptų (Eucalyptus marginata) šaknys, ieškodamos vandens sausame krašte, gali įsirausti net 40 metrų po žeme.
Apie Australijos auksalapius medžius žinoma jau nuo 2013 m., kai pasirodė straipsnis, kuriame nagrinėjamas augmenijos mėginių ėmimas kaip priemonė mineralų paieškai. Vienu metu buvo manoma, kad aukso aptikimas augalų mėginiuose susijęs su paviršiaus užterštumu – o ne su tuo, kad auksas buvo absorbuotas iš aplinkos – tačiau tyrimai parodė, kad tam tikras auksas gali keliauti iš eukaliptų šaknų į lapus.
Vėliau tyrėjai pagrindė ankstesnius tyrimus, ištyrę Vakarų Australijoje ant aukso telkinio augančius didelius eukaliptus, kurių lapuose, šakelėse ir žievėje aptiktas labai didelis aukso kiekis.
Šie rezultatai atsispindėjo ir atliekant eksperimentą šiltnamio sąlygomis – sodinukai buvo auginami smėlio vazonuose su auksu. Atlikus elektroninę mikroskopiją, šių sodinukų lapuose buvo aptiktos aukso dalelės.
2019 m. viena bendrovė Pietų Australijoje augančių medžių lapuose aptiko aukso. Vėliau toje pačioje vietoje, kur augo medžiai, bendrovė aptiko 6 metrų ilgio aukso gyslą, esančią 44 metrų gylyje. Tai buvo nepaprastas radinys, nes telkinys buvo 450 metrų atstumu nuo bet kokių kitų žinomų aukso šaltinių – jei ne medžiai, gysla turbūt vis dar būtų neatrasta.
Galbūt tokiu būdu ieškant aukso neišeis surinkti tokio jo kiekio, apie kurį svajoja aukso ieškotojai, tačiau auksalapius medžių paieška yra mažiau invazinis aukso paieškos būdas – bent jau tol, kol nepradedama kasinėti.
Parengta pagal „IFLScience“.
