Kai kurie mokslininkai mano, kad dėl superžemės nebuvimo kaltas Jupiteris: būtent didžiausios planetos migracija – iš pradžių artyn prie Saulės, o vėliau tolyn nuo jos – išbarstė uolienas, kurios galėjo leisti Marsui išaugti iki superžemės arba tokiai planetai susidaryti ten, kur dabar yra Asteroidų žiedas. Naujame tyrime nagrinėjama, kas nutiktų kitų planetų orbitoms, jei Asteroidų žiedo vietoje turėtume superžemę.
Pasitelkus skaitmeninius modelius išnagrinėta, kaip keistųsi planetų orbitos per 10 milijonų metų, jei 2–4 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės atsirastų 1–10 kartų už Žemę masyvesnė planeta. Astronominis vienetas (AU) yra vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės; 2 AU – Asteroidų žiedo vidinė riba, išorinė riba ne tokia aiški ir yra tarp 3,2 ir 4 AU.
Egzistuoja daugybė galimybių šiame regione įterpti skirtingos masės planetas, o ir jų poveikis gali labai skirtis, net ir esant nežymiems pradinių sąlygų skirtumams. Visgi kai kurios tendencijos pasirodė gana tvirtos: superžemės egzistavimas greičiausiai destabilizuotų planetų orbitas.
Didžiausias pavojus kyla Merkurijui: daugelyje modelių ši planeta išvis išmetama iš Saulės sistemos. Tiesa, poveikis Merkurijui nėra tiesioginis; planetą išsviedžia kone neišvengiamas artimas prasilenkimas su Venera arba Žeme, kurių orbitos taip pat ištempiamos į elipsines.
Kartais lauk išsviedžiamos ir šios planetos – ir netgi Marsas – bet net jei taip nenutinka, jų orbitos tampa daug labiau elipsinės nei dabar, o tai radikaliai pakeistų planetų klimatą.
Paveikiamos ir išorinių planetų orbitos – ypač jei superžemė įdedama arti išorinės nagrinėto regiono ribos. Nors ir daug mažesnės masės už dujines milžines, ji turi pakankamą poveikį, kad ištemptų didžiųjų planetų orbitas į elipses, o kai kuriais atvejais gali netgi išmesti lauk Uraną.
Tokie rezultatai – kiek netikėti, turint omenyje, kad superžemės dažnai randamos sistemose su kitomis planetomis.
Iš kitos pusės, gali būti, kad jei superžemė būtų susiformavusi kartu su kitomis planetomis, jų orbitos sugebėtų stabilizuotis. Visgi verta turėti omenyje, kad superžemės gravitacija gali padidinti aplinkinių planetų orbitų elipsiškumą – tai svarbu, vertinant galima egzoplanetų klimatą ir tinkamumą gyvybei.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
