Taigi, kiek arklio galių turi vienas arklys? Ir kaip išvis atsirado šis terminas?
Kalgario universiteto (Kanada) svetainėje „Energy Education“ teigiama, kad vienas arklys gali turėti iki 15 arklio galių. Tiesą sakant, arklio galios vienetui apibūdinti labiau tiktų pavadinimas „žmogaus galia“ – atsižvelgiant į tai, kad vidutinis sveikas žmogus gali išvystyti šiek tiek daugiau nei 1 arklio galią.
Taigi, iš kur atsirado šis terminas? Jį XVII a. pabaigoje sukūrė škotų inžinierius Jamesas Wattas, žinomas dėl savo neįtikėtinai efektyvių garo variklių. Ieškodamas būdo, kaip reklamuoti šiuos prietaisus, jis išrado matavimo vienetą, kuris veiksmingai parodė jo garo mašinų pranašumą prieš arklius.
J.Wattas, remdamasis ne moksliniais tyrimais, o asmeniniais stebėjimais, atliko keletą bandymų, kurių metu ponis ir arklys suko 3,7 m skersmens malūno krumpliaratį. Pagal tai jis apskaičiavo, kad viena arklio galia yra lygi maždaug 745,7 W.
J.Wattui nelabai rūpėjo matavimo tikslumas – tik tai, kad jis pabrėžė, jog pirkėjai, įsigiję vieną iš jo garo mašinų, smarkiai padidins našumą. Jo mašinos iš tiesų buvo daug galingesnės ir patikimesnės už arklius, todėl labai nedaug žmonių abejojo – arba rūpinosi – jo skaičiavimų teisingumu.
J.Wattas buvo inžinerijos genijus ir buvo taip gerbiamas savo kolegų, kad pripažįstant jo novatoriškus darbus ir pastangas, galiausiai 1882 m. jo vardu buvo pavadintas galios matavimo vienetas – vatas (angl. watt). Tačiau turint omenyje, kad dabar žinome, jog arklys gali išvystyti kur kas daugiau nei 1 arklio galią, kodėl vis dar vartojame terminą, kurį J.Wattas sukūrė kaip rinkodaros kampanijos dalį?
„Kadangi kalba nuolat kinta, žodžių, kurie nutolę nuo savo kilmės, yra daugiau nei žmonės gali įsivaizduoti“, – sako Jungtinės Karalystės Vinčesterio universiteto vyresnysis anglų kalbos dėstytojas Ericas Lacey. – Taip pat yra daug tokių, kurie tiesiog nebeturi prasmės, nes, kaip ir „arklio galia“, jie buvo pagrįsti vertinimais, kurie gali būti kintantys arba klaidingi. Pavyzdžiui, „akras“ buvo toks žemės plotas, kurį vienas žmogus su vienu pakinkytu jaučiu galėjo suarti per vieną dieną – maždaug 4426 kvadratiniai metrai. Tačiau šis dydis galėjo būti didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo plūgo tipo, žemės formos ir artojo reiklumo“.
Taigi, žodžių reikšmė laikui bėgant gali būti iškraipyta arba iš esmės pamiršta – tačiau kas lemia, kad terminas išlieka? Kodėl vieni žodžiai ar terminai nugrimzta į praeitį, o kiti, pavyzdžiui, „arklio jėga“, tampa visur paplitę?
„Tai šventasis kalbotyros gralis! Jei galėtume tiksliai nuspėti, kokie žodžiai įsišaknys žmonių sąmonėje, uždirbtume turtus, teikdami juos reklamos pramonei, – sako E.Lacey. – Vis dėlto svarbiausia nepamiršti, kad žodžių vartojimą nulemia du veiksniai: žmonės ir jų tarpusavio bendravimas.
Dėstytojo teigimu, asmenys gali vengti kai kurių žodžių, nes jie turi neigiamą atspalvį, arba gali rinktis tuos žodžius, kurių skambesys jiems patinka. „Bendraudami žmonės gali vartoti žodžius, norėdami parodyti savo tapatybę ir vertybes, parodyti, kad yra šiuolaikiški, arba iš ko nors pasišaipyti, – teigia jis. –Atsižvelgdami į tai, galime suprasti, kaip išliko toks kultūriškai reikšmingas terminas kaip „arklio jėga“. Jei XIX a. pradžioje arkliai nebūtų buvę akivaizdžiausias pramoninės energijos šaltinis, vargu ar šis terminas būtų buvęs tokiu populiariu“.
Paklaustas, ar jis pritartų, jei terminas „arklio jėga“ būtų pakeistas į „žmogaus jėga“, E.Lacey atsakė: „Kaip lingvistas, būčiau labai patenkintas!“
Jis pridūrė, kad tai būtų gražus pavyzdys, kai terminas iš tikrųjų atspindi reikšmę, todėl būtų prasmingesnis kaip matavimo vienetas.
Parengta pagal „Live Science“.
