Rečiausias mineralas Žemėje yra kiavtuitas (angl. kyawthuite). Yra žinomas tik vienas jo kristalas, rastas Mogoko regione Mianmare. Kalifornijos technologijos instituto („Caltech“) mineralų duomenų bazėje jis apibūdinamas kaip nedidelis (1,61 karato – 0,32 gramo) tamsiai oranžinės spalvos brangakmenis, kurį 2015 m. oficialiai pripažino Tarptautinė mineralogijos asociacija.
Vis dėlto apie kiavtuitą žinoma nedaug – todėl pereikime prie antro pagal retumą mineralo. Tai – painitas, kuris atrodo kaip tamsiai raudoni šešiakampiai kristalai (nors pasitaiko ir rausvų pavyzdžių). Nors dabar painito rasti lengviau nei anksčiau, šis mineralas vis dar yra retas, o jo cheminė sandara vis dar yra mokslinė mįslė.
Pasak „Caltech“ mineralogijos profesoriaus George'o Rossmano, kuris painitą tyrinėja nuo aštuntojo dešimtmečio ir tvarko išsamią visų mikroskopu ištirtų mėginių duomenų bazę, 1952 m. anglų brangakmenių kolekcininkas bei prekiautojas Arthuras Painas Mianmare įsigijo du purpurinius kristalus.
Painas manė, kad tai rubinai, kuriais garsėja šis regionas, tačiau nežinojo, kad iš tikrųjų tai kur kas retesni kristalai.
Painitas (pavadintas pagal A.Paino pavardę) kartais randamas kartu su rubinais ir kitais brangakmeniais. Tai paaiškina, kodėl A.Painas manė, kad šie kristalai yra rubinai – kai, anot G.Rossmano, 1954 m. juos padovanojo Britų muziejui, tolesniems tyrimams.
Kitas painito mėginys iš Mianmaro atsirado 1979 m. – ir iki 2001 m. šie trys kristalai buvo vieninteliai žinomi painito pavyzdžiai pasaulyje.
Pirmąjį atrastą painito kristalą, vadinamą „painitu Nr. 1“, G.Rossmanas vėliau ištyrė. Naujausias jo atliktas mineralo tyrimas 2018 m. buvo paskelbtas žurnale „Mineralogical Magazine“.
„Atlikau [pirmojo] mėginio [tyrimus], – pasakoja mokslininkas. – [Mano rezultatai] tapo standartu, pagal kurį buvo patvirtinti tolesni painito atradimai“.
Būtent atlikdamas šiuos tyrimus G.Rossmanas nustatė, kokie elementai sudaro painitą. Tam jis pasitelkė infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, leidžiančią medžiagas identifikuoti pagal tai, kaip jos sugeria, atspindi ir išspinduliuoja šviesą. Taikant Ramano spektroskopiją, lazeriu išsklaidoma regimoji, infraraudonoji arba ultravioletinė šviesa, todėl molekulės skleidžia unikalius virpesius, pagal kuriuos jas galima identifikuoti.
G.Rossmanas taip pat nustatė, kad iš pradžių Britų muziejaus mokslininkų nustatytoje cheminėje painito sudėtyje buvo klaida. Jie teisingai nustatė aliuminį, borą, kalcį ir deguonį, tačiau neatpažino cirkonio. Kitas dalykas, kurį išsiaiškino G.Rossmanas, buvo tai, kas suteikia painitui rausvą atspalvį. Minerale yra vanadžio ir chromo pėdsakų, dėl kurių jis gali apgaulingai atrodyti kaip rubinas.
Tačiau kodėl painitas toks retas? Jis randamas tik Mianmare, ir tikroji retumo priežastis slypi jo susidaryme. Painitas yra boro kristalas, t. y. jame yra boro. Jame taip pat yra cirkonio. Kaip žinia, boras sunkiai jungiasi su cirkoniu. Tiesą sakant, painitas yra vienintelis mineralas, kuriame gamtoje rasta šių dviejų elementų junginių. Nors priežastis vis dar neaiški, tačiau, kaip sako G.Rossmanas, cirkonis ir boras nebuvo rasti kartu didelėje koncentracijoje. Taip pat manoma, kad šie elementai kartu gali būti nelabai stabilūs – palyginus su kitais elementais, su kuriais jie galėtų susijungti.
„Mano žiniomis, niekas nėra atlikęs rimto tyrimo, ko reikia, kad susidarytų painitas, – teigia mokslininkas. – Nežinau apie jokius bandymus jį sintetinti laboratorijoje“.
Kodėl Mianmaras?
G.Rossmanas turi versiją, kodėl painitas ir daugelis kitų brangakmenių – pavyzdžiui, kiavtuitas – randami Mianmare. Kai senovinis superkontinentas Gondvana maždaug prieš 180 mln. metų pradėjo skilti, Indija šliaužė į šiaurę ir susidūrė su dabartine Pietų Azija. Susidūrimo metu susidaręs slėgis ir karštis suformavo uolienų, kurių daugelis yra brangakmeniai, lobyną. Jis mano, kad painite ir kituose boriniuose mineraluose esantis boras galbūt atkeliavo iš seklių jūrų, esančių aplink naujai susiformavusią sausumą.
G.Rossmanui buvo atsiųsta daugybė kristalų, kurie, kaip įtariama, galėtų būti painitu – kad jis juos identifikuotų. Kai kurie jų dešimtmečius išbuvo visiems matomoje vietoje – nes dažnai būdavo tarp neapdorotų brangakmenių arba patekdavo į prekiautojų ir kolekcininkų rankas, kurie klaidingai juos identifikuodavo.
Prabangiems juvelyriniams dirbiniams tinkamo painito rasti sunku, ir jo vertė siekia 60 000 JAV dolerių už karatą, teigia G.Rossmanas. Priežastys, nulemiančios kainą, gali būti subjektyvios, tačiau kuo mažiau brangakmenis trūkumų, tuo geriau.
Reikėtų pažymėti, kad kasyba Mianmare, kuris taip pat garsėja kitais brangakmeniais ir gintare įstrigusių mažų priešistorinių būtybių egzemplioriais, kelia nemažai etinių problemų. Organizacija „Human Rights Watch“ informuoja apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos vykdo karinė vyriausybė, gaunanti pelną iš kasybos pramonės. Čia yra nesaugių ir ligomis užkrėstų kasyklų, fiksuojamas priverstinis ir vaikų darbas. Dėl šios priežasties kai kurios juvelyrinės įmonės atsisako pirkti ten išgaunamus brangakmenius, o kai kurie mokslininkai atsisako tyrinėti šioje šalyje išgautus pavyzdžius.
Painitas dabar yra paplitęs labiau nei anksčiau. Daugybė kristalų atrasta 2005 m. – visi per tuos pačius metus – o daugiausia painito dabar randama Mianmaro Wet Loo ir Therein Taung regionuose.
Tačiau nors painitas nebeteko rečiausio mineralo titulo, jis vis dar yra tikras brangakmenis.
Parengta pagal „Live Science“.
