Unikalų deimantą, pavadintą „Matrioškos deimantu“ (pagal rusiškas sudedamas lėles), prieš kelerius metus Sachos respublikos kasykloje Sibire aptiko Rusijos kalnakasybos bendrovė „ALROSA“.
Lęšio dydžio deimanto, kurio matmenys siekia vos 4,8 x 4,9 x 2,8 milimetro, viduje yra ertmė, kurioje yra dar vienas deimantas – kurio matmenys siekia vos 1,6 kubinio milimetro. Vidinis deimantas gali laisvai judėti kito deimanto viduje esančioje ertmėje.
„Kiek mums žinoma, pasaulinėje deimantų gavybos istorijoje tokių deimantų dar nebuvo. Tai tikrai unikalus gamtos kūrinys, juolab kad gamta nemėgsta tuščių erdvių. Paprastai vieni mineralai pakeičiami kitais taip ir nesusidarant tuščiai ertmei“, – sakė „ALROSA“ mokslinių tyrimų ir plėtros geologijos įmonės direktoriaus pavaduotojas Olegas Kovalčukas.
Nustebinta atradimo, kasybos bendrovė kreipėsi į savo mokslinių tyrimų ir plėtros geologijos įmonės padalinį, kad šis ištirtų deimantus naudodamas infraraudonųjų spindulių spektroskopiją ir rentgeno spindulių mikrotomografiją.
Kadangi toks reiškinys dar niekada nebuvo pastebėtas, mokslininkai nėra tikri, kodėl deimantai susiformavo taip neįprastai. Vis dėlto jie turi keletą teorijų.
„Įdomiausia mums buvo išsiaiškinti, kaip susiformavo oro tarpas tarp vidinio ir išorinio deimantų. Turime dvi pagrindines hipotezes. Pagal pirmąją versiją mantijos mineralas savo augimo metu „pagavo“ deimantą, o vėliau ištirpo, – aiškino O.Kovalčukas. – Pagal antrąją versiją dėl itin greito augimo deimanto viduje susidarė porėtos polikristalinės deimanto medžiagos sluoksnis, o vėliau Žemės mantijos sferoje vykstantys procesai jį ištirpdė. Dėl ištirpusios zonos susidarė tuščia ertmė ir vienas deimantas ėmė laisvai judėti kito viduje“.
Nemažoje dalyje deimantų yra kitų mažų kristalų ar mineralų dėmelių. Paprastai šios savybės laikomos defektais – nes dėl jų deimantas tampa netobulu. Tačiau remiantis „ALROSA“ atlikta moksline analize, šis vidinis objektas iš tikrųjų yra kitas deimantas – o ne kokia priemaiša.
Atsižvelgiant į šį unikalumą, tikėtina, kad tai tik dar labiau padidina deimanto vertę – nors duomenų, kiek šis unikalus brangakmenis gali būti vertas, nėra.
Atlikta mokslinė analizė taip pat parodė, kad deimantui gali būti daugiau nei 800 mln. metų. Galbūt keista, bet iš tiesų tai gana jaunas deimantas – nes daugumos natūralių deimantų amžius yra nuo 1 mlrd. iki 3,5 mlrd. metų. Dauguma jų susidarė giliai Žemės mantijoje, maždaug 150–250 km po žeme, esant dideliam karščiui ir slėgiui.
Parengta pagal „IFLScience“.
