Iš tikrųjų, kojinės nebūtinai kabinamos prie židinio – juk ne visi namai turi židinius. Kartais jos kabinamos prie lovos ar tiesiog ant sienos, netoli eglutės. Ir, aišku, jos yra skirtos dovanoms. Įprastai čia atsiranda smulkesnės dovanos ir saldainiai – o pagrindinės dovanos yra dedamos po eglute.
Iš tikrųjų, ši tradicija yra labai sena. Manoma, kad ji atsirado dar paties būsimo šventojo Mikalojaus laikais. Kaip turbūt jau ne kartą girdėjoe, šis žmogus, tapęs Kalėdų Senelio pirmtaku, buvo labai dosnus. 270–347 metais gyvenęs Mikalojus neturtingiems žmonėms dalindavo dovanas – kartais tiesiog vaikštinėdavo miestelio gatvėmis ar per tvoras mėtydavo įvairias dovanas. Kaip dabar byloja legenda, tai paskatino ir paprastus žmones dovanoti dovanas vieni kitiems.
Tai iš kur čia kojinės? Legenda byloja, kad ne visi žmonės norėjo priimti Mikalojaus dovanas. Vienas trijų dukrų tėvas buvo labai neturtingas, bet ir labai užsispyręs – ir niekada nebūtų priėmęs labdaros. Mikalojus tiesiai per kaminą į jo namus įmetė šiek tiek aukso. Teigiama, kad dalis jo įkrito į prie židinio padžiautas kojines.
Ar tai tik mitas, tik legenda? Tikriausiai taip. Tačiau žodis pasklido ir vaikai prie židinio ėmė palikinėti kojines ar batus. Iš pradžių tai buvo paprastos kasdienės kojinės, vėliau – specialiai šiai progai skirtos kojinės, ilgainiui tapusios tradicine Kalėdų dekoracija. Anksčiau jos būdavo kabinamos Šv. Mikalojaus dieną – gruodžio 5 ar 6-ąją – bet vėliau jas imta kabinti per Kūčias.
Kalėdinių kojinių tradicija prasidėjo Europoje, tačiau dabar ji yra populiaresnė Šiaurės Amerikoje. Senajame Žemyne dovanos įprastai atkeliauja po eglute. O JAV smulkesnės dovanos – dažnai saldainiai ir monetos – atkeliauja į kojines, o didesnės – po eglute.
Aišku, į šią tradiciją įsitraukė ir prekybininkai, kurie ėmė siūlyti pačias įvairiausias kojines. Dabar jos dažnai turi išsiuvinėtus žmonių vardus, integruotas LED švieseles ar kitus privalumus.
