Šurmuliui apie šią vietą nutilus, žmonės ėmė klausinėti, kodėl viskas taip nutilo. Pastaraisiais metais ypač socialiniuose tinkluose padaugėjo susidomėjimo, kas nutiko Bermudų trikampio paslapčiai.
Taigi, kas lemė staigų Bermudų trikampio intrigų nuosmukį? Atsakymas paprastas: ši paslaptis jau ne kartą buvo išspręsta ir paaiškinta.
Susidomėjimą vandenyno teritorija tarp Floridos, Puerto Riko ir Bermudų galima atsekti nuo 1968 m. išleisto straipsnio apie 1945 m. „19-ąjį reisą“. Tais metais gruodžio 5 d. virš Bermudų trikampio, esant normalioms oro sąlygoms, dingo penki JAV torpediniai bombonešiai „Avenger“, kuriuos valdė keli nepatyrę pilotai, kartu su skrydžių instruktoriais.
Apie 16 val. buvo gauta radijo žinutė iš vieno mokinio ir jo instruktoriaus, kurioje teigiama, kad jiems tapo neaiški jų padėtis ir kad sugedo lėktuvo kompasas. Netrukus po to lėktuvai pasiklydo kažkur į rytus nuo Floridos – ir daugiau jų niekas niekada nebematė.
Kad ir koks intriguojantis buvo šis straipsnis, lėktuvai dingsta dėl įvairiausių priežasčių. Šiuo atveju karinis jūrų laivynas padarė prielaidą, kad pasiklydusi įgula greičiausiai buvo priversta leistis jūroje, o tam audringa jūra buvo netinkama.
„Taip pat gali būti, kad įsikišo netikėtos ir nenumatytos oro sąlygos, – rašoma ataskaitoje, – nors nėra jokių įrodymų, kad tuo metu toje vietovėje siautėjo neįprastos audros“.
Vis dėlto, mintis apie teritoriją, kurioje dingta laivai ir lėktuvai, įsitvirtino. Metams bėgant nuskendę ir dingę lėktuvai buvo priskirti trikampiui, o taip pat prieš 1945 m. įvykę laivų skendimai, įskaitant JAV laivą „Cyclops“, kuris 1918 m. dingo be pėdsakų pakeliui namo iš Brazilijos.
JAV pakrančių apsaugos tarnyba savo informaciniame leidinyje pateikė galimus racionalius paaiškinimus dėl dingimų šioje teritorijoje.
„Dauguma dingimų gali būti susiję su unikaliomis vietovės aplinkos ypatybėmis“, – rašoma pranešime. – Pirma, „Velnio trikampis“ yra viena iš dviejų vietų žemėje, kur magnetinis kompasas rodo į tikrąją šiaurę. Paprastai jis rodo į magnetinę šiaurę. Skirtumas tarp jų vadinamas kompaso variacija. Apkeliaujant aplink Žemę variacijos dydis kinta iki 20 laipsnių. Jei ši kompaso variacija arba paklaida neapskaičiuojama, šturmanas gali gerokai nukrypti nuo kurso ir patekti į didelę bėdą.“
Tarnyba pastebėjo, kad kita vietovė – žvejų vadinama „Velnio jūra“, esanti prie rytinės Japonijos pakrantės – turi tą pačią problemą.
„Kitas aplinkos veiksnys yra Golfo srovė, – rašė JAV pakrančių apsaugos tarnyba. – Ji yra labai greita bei audringa ir gali greitai ištrinti bet kokius nelaimės pėdsakus, paversdama tragiškai prarastą laivą mįsle, kurios galbūt jau niekada nepavyks įminti. Savo vaidmenį atlieka ir nenuspėjami Karibų jūros bei Atlanto vandenyno orai. Staigios vietinės audros su perkūnija pilotams ir jūrininkams dažnai reiškia katastrofą.“
Tačiau visi šie paaiškinimai nėra tokie svarbūs, nes statistiškai Bermudų trikampyje įvyksta ne daugiau nelaimingų atsitikimų, nei kitose vandenynų ir jūrų teritorijose. Tiesą sakant, tyrime, kuriame buvo analizuojami pavojingiausi laivybai vandenys (pagal nelaimingų atsitikimų ir incidentų dokumentus), Bermudų trikampis nepateko net į dešimtuką.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės „Channel 4“ dokumentiniame filme, kuriame nagrinėti incidentai Bermudų trikampio apylinkėse, nustatyta, kad „daug laivų ten nenuskendo“.
Tikėtina, kad įsitikinimas, jog šioje vietovėje nuskęsta daugiau laivų, atsirado dėl to, kad žiniasklaida (ir sąmokslo teorijų šalininkai) dėl intrigų, susijusių su Bermudų trikampiu, daugiausia dėmesio skiria nuskendimams šioje vietovėje, taip sustiprindama „paslaptį“. Nors iš tikrųjų, statistiškai vertinant, nelaimingų atsitikimų tikimybė čia nėra didesnė nei kitose vietovėse, kuriose praplaukia laivai ir virš kurių praskrenda lėktuvai.
Taigi, kodėl Bermudų trikampiui staiga pradėta skirti mažiau dėmesio? Tikriausiai todėl, kad žmonės, kuriantys laidas ir straipsnius apie tariamą paslaptį, nebepritraukia žiūrovų – nes pakankamai didelė dalis visuomenės jau žino, kad tai nėra tikra paslaptis.
Parengta pagal „IFL Sciene“.
