Raudonieji deimantai – tai raudonos spalvos deimantai, pasižymintys tokiomis pačiomis mineralinėmis savybėmis, kaip ir bespalviai deimantai. Raudonieji deimantai paprastai laikomi brangiausia ir rečiausia pasaulyje deimantų spalva, ir yra brangesni bei retesni net už rožinius ar mėlynuosius deimantus – nes raudonųjų rasta labai nedaug.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti šių brangakmenių retumą – deimantus pramonės reikmėms vertinančio Amerikos Gemologijos instituto (GIA), kuris visame pasaulyje turi devynias laboratorijas, mokslininkai nuo 1957 iki 1987 m. – tai yra, per tris dešimtmečius – nė vieno deimanto neidentifikavo kaip raudonojo.
Iki šiol netyla diskusijos dėl raudonojo (ir rožinio) deimanto spalvos kilmės, tačiau gemologų bendruomenė abi spalvas dažniausiai aiškina pakitusia atomų gardele deimanto struktūroje – nes deimantas formavimosi metu patiria didžiulį slėgį.
Raudona yra viena iš 12 spalvotųjų deimantų spalvų, ir raudonojo deimanto vieno karato kaina yra didžiausia: gali kainuoti mažiausiai 1 milijoną JAV dolerių už karatą, o dauguma žinomų egzempliorių yra mažesni nei pusės karato.
Didžiausiu ir tobuliausiu raudonuoju deimantu laukimas 5,11 karato „Fancy Red Moussaieff“.
Pasak Deimantų investicijų ir žvalgybos centro, raudonuosius deimantus paprastai perka investuotojai arba kolekcininkai, norėdami juos vėliau perparduoti arba papildyti deimantų kolekciją.
Iš visų deimantų raudonieji deimantai yra vieninteliai, kurių mažesnis nei 1 karato dydis neeliminuoja jų teisės būti investiciniu akmeniu – nes rinkoje galima rasti nedaug didesnių raudonųjų deimantų.
Daugiausia raudonųjų deimantų yra iškasta Argyle deimantų kasykloje Vakarų Australijoje. Tačiau jų taip pat aptikta Brazilijoje, Rusijoje ir kai kuriose Afrikos šalyse. Pirmąjį viešai žinomą raudonąjį deimantą 1956 m. įsigijo Montanos rančos savininkas Warrenas Hancockas, kuris 1987 m. aukcione jį pardavė už rekordinę 927 000 JAV dolerių sumą, kuri 2022 m. prilygtų 2,4 mln. JAV dol.
