Tik tai buvo ne bet koks lemūras. Berno universiteto profesorė Anne-Claire Fabre nufilmavo, kaip laibapirščių genties (Daubentonia madagascariensis) atstovas sukiša savo ilgą pirštą į šnervę.
Susitikimas Djuko Lemūrų centre (JAV) paskatino profesorę A. Fabre ir jos kolegas suabejoti šio įpročio evoliucine kilme.
Laibapirščiai yra naktiniai primatai, aptinkami tik Madagaskare. Jie garsėja keistais, liesais, ilgais pirštais, kuriais iš šakų raizgalynių išgaudo vikšrus.
„Jis sukišdavo pirštą per visą jo ilgį ir, [pažvelgus] į jo galvos ilgį, kilo klausimas – kiek jis pasiekia? – prisiminė mokslininkė. – Galvojau, gal jis jį įkišo iki pat savo smegenų? Tai buvo taip keista ir atrodė neįmanoma“.
Šis klausimas taip suintrigavo profesorę, kad ji atliko 3D anatominę laibapirščio galvos analizę, siekdama atkurti, atrodytų, neįmanomą piršto kišimo į nosį anatomiją.
„Pirštas patekdavo į sinusą, o iš sinuso – į gerklę ir burną, – aiškina ji.
Kartu su kolegomis profesorė A-C.Fabre mokslinėje literatūroje paieškojo įrodymų apie kitus gyvūnus, kurie krapšto nosį. Žurnale „Journal of Zoology“ paskelbtame tyrime komanda rado 12 pavyzdžių, kai primatai buvo pagauti krapštantys nosį.
Prof. A-C.Fabre, kuri taip pat yra Berno gamtos istorijos muziejaus žinduolių kuratorė, pabrėžė, kad yra labai nedaug tyrimų, kuriais siekiama suprasti, kodėl bet kuris gyvūnas, įskaitant žmogų, gali būti linkęs krapštyti nosį.
„Tikrai manome, kad šis elgesys yra nepakankamai ištirtas, nes jis paprastai laikomas blogu įpročiu“, – aiškina mokslininkė. Tyrimai, kurių metu buvo tiriamas toks žmonių elgesys, atskleidė, kiek paplitęs šis įprotis – ir parodė, kad dauguma žmonių dažnai krapšto nosį, tačiau nelinkę to pripažinti.
Yra keletas tyrimų, kuriuose nagrinėjami nosies krapštymo trūkumai ir galimi privalumai. Vienas tyrimas paskatino atlikti papildomus tyrimus – nes jame teigiama, kad nosies gleivių uostymas gali būti svarbus imuninei sistemai dėl gleivėse esančių imuninių baltymų.
Profesorė teigia, kad toks veiksmas greičiausiai išsivystė dėl tam tikros priežasties – ir tai turėtų būti ištirta. „Neturime jokio supratimo apie funkcinį nosies krapštymo vaidmenį, – sakė ji BBC. – O tai gali būti naudingas.“
Profesorė A-C.Fabre teigė, kad šis įprotis gali būti ne tik bjaurus, bet kai kurioms rūšims ir naudingas – o kadangi, atrodo, kad daugelis gyvūnų turi tokį patį įprotį, mokslininkė mano, kad tikrai reikia jį ištirti.
Parengta pagal BBC.
