Skulptūros iš asirų ir egiptiečių šventyklų yra turbūt daugelio matytos ir gerai žinomos, tačiau kalbant apie graikus, dauguma žmonių nežino, kad jų skulptūros iš klasicistinės eros buvo polichrominės. Dauguma statulų ar architektūrinių elementų, tokių kaip kapiteliai, kolonos ir frizai buvo ištapyti ryškiomis spalvomis, tokiu būdu graikų meistrai galėjo pabrėžti skulptūrų formų grožį kontrastuojančiais tonais, kurie leisdavo įžvelgti detales net ir iš toli.
Pigmentų liekanos, rastos ant pastatų ir statulų Atėnų Akropolyje padėjo įrodyti, kad graikai raudonu tinku ne tik spalvindavo šventyklų grindis, bet ir antablamentus (horizontalias perdanga virš atramų – kolonų, piliorių, piliastrų ir t.t.) nuo viršaus iki apačios: kapiteliai ir architravai įprastai turėjo karmino pigmentus, karnizai buvo gausiai dekoruojami mėlyna, gelsvai ruda, geltona ir žalia spalvomis. Timpanai buvo mėlyni, o stogų čerpės taip pat būdavo dažomos spalvotai.
Skultptūros senovės Graikijoje buvo dalinai ar pilnai nudažytos. Spalvos apibrėždavo elementų – tokių kaip drabužiai, plaukai, lūpos ar speneliai – ribas, tokiu būdu pabrėžiant klasikinių formų meistriškumą bei suteikiant polichorminei statulai tikroviškumo.
Deja, bet dauguma išlikusių klasikinių skulptūrų yra iš marmuro, o didžiąją jų dalį sudaro romėnų marmuro skulptūros, kurios buvo originalių graikų skulptūrų kopijos. Nors graikai mėgdavo dirbti su medžiu ar bronza – medžiagomis, kurios nebijo grobimų, gaisrų ir negailestingo laiko – marmuro statulos išlikdavo žymiai ilgiau, nei pagamintos iš kitų medžiagų, o marmuro Graikijoje ir Italijoje buvo daug.
Senovės graikai naudojo marmurą statydami architektūrinius paminklus, dėl ko taip pat naudojo marmurą ir kurdami statulas, puikiai derančias pastatuose, kuriuose jos būdavo statomos. Nors marmuras statulą padarydavo stipria, ši medžiaga nebuvo tokia brangi kaip bronza, dramblio kaulas ir auksas, tačiau ir ne tokia paplitusi kaip medis.
Galimai didžioji dalis romėnų skulptūrų galėjo būti tik vienos, dviejų ar trijų spalvų, kombinuojant marmurą su skirtingų spalvų dažais. Ši sritis vis dar tyrinėjama, todėl tikslaus atsakymo nėra.
Remiantis atliktais tyrimais, žemiau pateikiamas vaizdo įrašas demonstruoja puikiai žinomos romėnų statulos – Augusto iš Prima Portos – spalvų derinius:
