Žurnale „Psychological Science“ paskelbtame tyrime mokslininkai aprašo atlikę keletą eksperimentų, siekdami įrodyti, kad prisilietimas prie pinigų gali ne tik sumažinti stresą, bet ir skausmą.
Pirmajame tyrime dalyvavo 84 savanoriai, suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė skaičiavo 100-ines JAV dolerių kupiūras, o antroji – paprasto popieriaus lapus. Paskui tiriamieji žaidė kompiuterinį futbolą „Cyberball“, kuriame keturi žaidėjai perduodavo kamuolį pirmyn ir atgal.
Savanoriai manė, kad žaidžia su trimis žmonėmis – tačiau iš tikrųjų kitus žaidėjus imitavo kompiuteris. Vienoje grupėje žaidėjų visi žaidėjai kamuolį gaudavo po vienodą kartų skaičių, o kitoje grupėje žaidėjams po 10-ies perdavimų kamuolys nebebūdavo suteikiamas.
Tie, kurie žaidė tą žaidimo variantą, kuriame jie po dešimties perdavimų praktiškai nebegaudavo žaisti, sakė, kad jautėsi apgauti. Bet pasak tyrimo, „vidutiniškai visi savanoriai, kurie prieš žaisdami skaičiavo pinigus, nurodė mažesnį socialinio distreso lygį nei tie, kurie skaičiavo popierius“.
Mokslininkų teigimu, šis nedidelis eksperimentas parodė, kad po to, kai pažaidė nesąžiningą kompiuterinį žaidimą, tie, kurie skaičiavo pinigus, patyrė mažiau streso, o tie, kurie skaičiavo įprastą popierių, patyrė daugiau streso.
Bet tyrimas tuo nesibaigė.
Kitas bandymas buvo skirtas patikrinti pinigus ir jų poveikį fiziniam diskomfortui. 96 bandomieji buvo suskirstyti į dvi grupes ir vėl skaičiavo pinigus arba vėl popierius. Tada asistentas įmerkė vienos rankos bandomųjų pirštus į karštą (50 laipsnių pagal Celsijų) vandenį. Eksperimento išvadose teigiama, kad skaičiavusieji pinigus savo diskomfortą įvertino kaip mažesnį nei tie, kurie skaičiavo popierius.
Tyrėjai mano, kad mažesnis diskomfortas buvo dėl to, kad ant stalo gulėję pinigai atitraukdavo dalyvių dėmesį nuo nemalonių pojūčių. Todėl jie pakartojo eksperimentą, bet šį kartą be banknotų. Vietoj to jie paprašė pusės dalyvių papasakoti apie savo išlaidas per pastarąjį mėnesį, o kitos pusės – apie orą. Tada tiriamieji arba vėl žaidė nesąžiningą virtualų futbolą, arba mirkė pirštus karštame vandenyje. Dalyviai teigė, kad vien mintis kalbėti apie išlaidas sukėlė socialinį diskomfortą – ir tai sustiprino karšto vandens sukeliamus nemalonius jausmus bei pyktį, kuris kilo dėl apgaulingo žaidimo.
Pasak Minesotos universiteto rinkodaros profesorės ir tyrimo bendraautorės Kathleen Vohs, šis poveikis byloja apie pinigų – net ir simbolio – galią keisti labai realių jausmų suvokimą. „Žmonės yra nuolat bombarduojami pinigų galia ir tuo, koks nuostabus gali būti tavo gyvenimas, jei turi pinigų, ir kaip jų turėjimas gali pakeisti tavo gyvenimą“, – sako ji.
Už šios teorijos, paaiškinančios prisilietimo prie pinigų naudą, slypi tai, kad palietus pinigus, išsiskiria endorfinai.
Kita šios teorijos idėja, kurią pateikė elgsenos psichologas Mattas Wallaertas – susidūrus su pinigais, jie praranda abstraktumą – tada jie tampa net labai konkrečiais. „Kai liečiate pinigus, jie nebėra abstraktūs, jie tampa labai apčiuopiamais. Kai kiti dalykai jūsų gyvenime atrodo nekontroliuojami, o jūs nueinate į parduotuvę, atiduodate pinigus, bet už tai kažką gaunate, jaučiatės geriau“.
Su tuo galbūt gali būti siejama ir vadinamoji pirkimo manija – tie atvejai, kai pasijutęs psichologine prasme prastai, žmogus save pradžiuginti nusprendžia eidamas apsipirkinėti.
Taigi, kai kitą kartą jausitės prislėgti, atverkite piniginę ir tiesiog suskaičiuokite pinigus – galbūt pasijusite geriau?
