Jau prieš du tūkstančius metų romėnai naudojo liftus – svirtimis, kėlimo skridiniais ir vergų darbu į Koliziejaus areną keldami gladiatorius ir laukinius žvėris. Nuo to laiko liftų veikimo principas nepasikeitė – gal tik virves tempiančius vergus pakeitė elektros varikliai. Tačiau tęsiantis technologijų revoliucijai ir statant vis aukštesnius dangoraižius, stambieji liftų gamintojai varžosi iš visų jėgų.
Per artimiausių porą metų pasaulyje planuojama pastatyti 187 dangoraižius, kurių aukštis bus bent 250 metrų – triskart daugiau, nei per visą praėjusį amžių. Tad liftų statytojai priversti iš visų jėgų ieškoti naujų savo technologijų proveržių. Todėl Suomijos kompanija „Kone“ (55 000 darbuotojų visame pasaulyje) darbuojasi 350 metrų gylyje esančioje laboratorijoje, įrengtoje į vakarus nuo Helsinkio esančioje klinčių šachtoje. Ten „Kone“ atlieka eksperimentus su vienuolika liftų, naudodama patentuotą itin lengvą kėlimo mechanizmą – ir robotus.
„Thyssenkrupp“ Rottweillo mieste Vokietijoje liftų bandymams pastatė 246 metrų bokštą. Kompanija stengiasi patobulinti savo magnetinės levitacijos technologiją, išvaduosiančią nuo lynų ir skridinių. Sistema, pavadinta „Multi“, galės gabenti žmones ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai, veikti ne tik viduje, bet ir pastato išorėje – o tai atvers architektams daugybę naujų galimybių.
„Otis“ („United Technologies“ padalinys) planuoja Kinijoje pastatyti 270 metrų aukščių pastatą liftų bandymui. Kone 235 metrų aukščio bokštą čia jau atidarė 2015 metais.
"Kone", "Otis", "Thyssenkrupp", o taip pat "Schindler Group" iš Šveicarijos ir "Mitsubishi Electric" iš Japonijos sudaro aukštuminių pastatų „didįjį penketą“, teigia konsultantas Jimas Fortune'as, padėjęs suprojektuoti vertikalų transportavimo tinklą Dubajaus dangoraižyje "Burj Khalifa" (828 m). Pasak jo, šios kompanijos, turinčios mažiausiai 85 metų liftų statymo ir aptarnavimo visame pasaulyje patirtį, atbaidė naujokus nuo žengimo į šį verslą. Ir vis dėlto pagrindinis šios pramonės principas – keleivinių liftų efektyvumo didinimas – nesikeičia nei dangoraižių, nei kuklesnių matmenų pastatų statyboje.
Tradicinių liftų trosų mechanizmai stambesni ir naudoja daugiau energijos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pasikėlimas į "Burj Khalifa" ar Londono „Skeveldrą“ suskirstytas į kelias dalis. "Kone" pasirašė sutartis tiekti liftus į keturis iš septynių dabar Azijoje statomų dangoraižių, aukštesnius nei 500 metrų. Liftų pastatymo šiuos pastatuose kainos gali būti įvairios – nuo 500 tūkstančių JAV dolerių už vienos kabinos iki daugiau nei milijono už dviejų kabinų liftą (jos sustoja skirtinguose aukštuose, taip sumažėja sustojimų skaičius).
"Kone" išradimai padėjo jai tapti stambiausia nefinansine Suomijos įmone. Šiai kompanijai pastarąjį dešimtmetį užėmus dominuojančią padėtį Kinijoje, jos akcijų kaina išaugo penkis kartus, o kapitalizacija viršijo 30 mlrd. JAV dol. Beje, "Kone" liftai nėra greičiausi. 121 aukštų "Mitsubishi" korporacijos "NexWay" liftų sistema, sumontuota 632 metrų aukščio Šanchajaus bokšte, 2016 metais pasiekė tris rekordus, iš kurių vienas – kėlimasis 73,8 km/h greičiu. Po mėnesio "Otis" kompanijos liftas "Sky Shuttle" 555 metrų aukščio "Lotte World Tower" Seule pasiekė greičio rekordą tarp dviejų kabinų liftų.
„Didžioji penkiukė“ naujus standartus diegia taip sparčiai, kad didžiausia inovacijų kliūtimi tebelieka žmogaus kūnas. Kad ir kaip greitai liftas gali kilti, – žemyn jis leisis ne didesniu nei 10 m/s greičiu, mat žmogaus vidinė ausis leidimuisi nėra taip gerai prisitaikiusi, kaip kilimui. Jimas Fortune'as pažymi ir kitą apribojimą, apie kurį liftų gamintojai kalba nenoriai: šlapimo pūslės suspaudimą. „Leisdamiesi žemyn pernelyg greitai, pagyvenę žmonės gali tiesiogine to žodžio prasme apsišlapinti. Beje, niekur neradau tyrimų šia tema“, – sako jis.
