Ar manote, kad kadaise asteroidų žiedas buvo planeta? Jeigu taip, kokio dydžio ji buvo? Šis asteroidų žiedas neturi konkretaus pavadinimo ir yra vadinamas tiesiog „Asteroidų žiedu“. Nuo Saulės jis yra tarp 2 ir 4 astronominių vienetų, įsitaisęs už Marso, tačiau prieš Jupiterį.
Jį sudaro milijonai kosminių uolienų, kurių dydis svyruoja nuo mažyčių akmenukų iki Cereros asteroido, kurio skersmuo siekia maždaug 1000 kilometrų. Tad ar šioje vietoje kadaise buvo planeta? Kiek mes žinome apie Saulės sistemos susikūrimą, tokios planetos niekada nebuvo. Na, beveik.
Dangaus kūnams susiformuoti kaip laikančioji struktūra svarbi gravitacija. Gravitacija priverčia traukti objektus vieną prie kito, o tokiu būdu susiformuoja žvaigždės, palydovai, planetos ir net galaktikos. Jei gravitacija per didelė arba per maža, to gali ir neįvykti. Būtent taip ir nutiko asteroidų žiedui. Dėl per didelės gravitacinės traukos taip ir nesusiformavo mažytė planeta, o vietoje to liko tik daugybė uolienų. Fizika nulemia, kaip toli šie kūnai turi būti vienas nuo kito, kad išlaikytų stabilią orbitą.
Visa tai XVIII amžiaus pabaigoje atrado J.E.Bode'as, o dabar tai vadinama Ticijaus ir Bodės taisykle. Iš esmės kiekvienos planetos orbitos periodas yra lygus Saulės sukimosi periodui ir atstumui iki tolimiausių planetos orbitos taškų.
Anot šios matematinės lygties, tarp Marso ir Jupiterio turėtų būti planeta – tokia planeta iš tiesų mėgino susiformuoti, tačiau didžiulė Jupiterio gravitacija sužlugdė šiuos planus. Dabar mes tai žinome, tačiau žmonės XVIII ir XIX amžiuose manė, kad tiesiog dar nepastebėjo šios planetos.
O tada 1801 metais Giuseppe Piazzi atrado Cererą. Jis manė, kad Cerera galėtų būti kometa, tačiau ji neturėjo uodegos, kuri susiformuoja iš dulkių ir dujų. Maždaug po metų vokietis Heinrichas Olbersas atrado dar vieną mažą objektą toje pačioje orbitoje, ir jį pavadino Palade (dar sutinkamas pavadinimas 2 Paladė, angl. 2 Pallas).
Ilgainiui atrandant šioje orbitoje vis daugiau tokių dangaus kūnų, astronomai suprato, kad planetos ten nėra – tačiau vietoje jos yra daugybė asteroidų. Nepaisant to, ką internete rašo sąmokslo teorijų šalininkai, šie milijardai mažyčių asteroidų niekada nesuformavo planetos. Vietoje to Saulės sistemos gravitacinės jėgos išlaikė juos uolienų ir dulkių pavidale.
Šiandien Cereros masė sudaro trečdalį visos asteroidų juostos masės. Jei į Cererą sukrautumėte visos juostos masę, jos masė vis tiek būtų mažesnė nei mūsų Mėnulio – mūsų Mėnulis vis tiek būtų 26 kartus masyvesnis už šią super Cererą. Todėl iš šių asteroidų susiformavusi planeta būtų super maža.
Parengta pagal „Cosmosup“.
