Prieš ketverius metus Masačiusetso technologijų institute atliktas tyrimas parodė, kad vaikai užsienio kalbos gramatiką lengviau įsisavina iki 17 ar 18 metų amžiaus. Tačiau tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad jei naują kalbą mokytis pradėsite būdami vyresni nei dešimties, turbūt niekada ir neįgysite tokių tos kalbos įgūdžių, kurie būdingi nuo gimimo ta kalba kalbantiems žmonėms.
Bostono koledžo psichologijos docentas Joshua Hartshorne'as, kuris prisidėjo prie šio tyrimo atlikimo, sako, kad norint anglų kalba kalbėti taip, kaip ja kalba užsienietis, mokytis pradėti reikėtų nuo dešimties metų. Jo teigimu, žmonės, kurie pradeda mokytis kalbėti tam tikra kalba nuo gimimo, ir žmonės, kurie tai pradeda daryti nuo dešimties, labai nesiskiria, tačiau vėliau jau pastebimas įgūdžių suprastėjimas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, kurie pradeda mokytis kalbos tarp 10 ir 18 metų amžiaus, ją išmokti vis tiek gebės greičiau - tačiau kadangi jų mokymosi gebėjimai sumažėja per trumpesnį laiką, gimtakalbių kalbėjimo lygio pasiekti jie negalės. Tokios išvados buvo padarytos remiantis gramatikos klausimyno, kurį atliko beveik 670 000 žmonių, rezultatais. Tai kol kas yra didžiausias duomenų rinkinys, kurį kas nors yra surinkęs kalbos mokymosi gebėjimams tirti
Masačiusetso technologijų universiteto smegenų ir kognityvinių mokslų profesorius bei minėto tyrimo autorius Joshas Tenenbaumas sako, kad iki pat šiol buvo sunku gauti duomenis, reikalingus atsakyti į klausimą, kiek trunka kritinis periodas. Jis sako, kad tai viena iš retų galimybių moksle, kai galima dirbti ties labai senu klausimu, apie kurį rašė ir tyrinėjo daugybė protingų žmonių, ir pažvegti į jį tokiu kampu, kurio dar neišbandė kiti.
Psichologijos profesorius Stevenas Pinkeris iš Harvardo universiteto taip pat dalyvavo tyrime, o pats tyrimas publikuotas žurnale „Cognition“ 2018 metų gegužės 1 dieną.
Greitai besimokantys
Nors įprasta, kad vaikai kalbų mokosi greičiau suaugusieji – šis reiškinys matomas šeimų, kurios emigruoja į kitą šalį, tarpe – šią tendenciją sunku ištirti laboratorijoje. Mokslininkai, kurie atsivedė į laboratoriją suaugusius ir vaikus, išmokė juos naujų kalbos elementų ir tuomet atliko bandymus, pastebėjo, jog suaugusieji tokiomis sąlygomis mokosi geriau. Tačiau, J.Hartshorne‘o teigimu, tokie tyrimai greičiausiai netiksliai atkartoja ilgalaikio mokymosi procesą.
Jo manymu, visi sunkumai, su kuriais suaugę susiduria mokydamiesi naujos kalbos, pasimato per ilgą laiko tarpą.
Stebėti žmones, kurie daugelį metų mokosi kalbos, yra sudėtinga ir užima daug laiko, todėl tyrėjai pasiūlė kitokį metodą. Jie nusprendė apklausti šimtus tūkstančių žmonių, kurių anglų kalbos žinių lygis skirtingas. Išmatavę daugybės įvairaus amžiaus žmonių, pradėjusių mokytis anglų kalbos skirtingais gyvenimo etapais, gramatinius gebėjimus, jie gavo pakankamai duomenų, kad padarytų reikšmingas išvadas.
J.Hartshorne'o pirminiais skaičiavimais, tyrimui reikėjo bent pusės milijono dalyvių. Kadangi pritraukti tiek daug žmonių tyrimui yra sudėtinga, buvo sudarytas ir vėliau internete paplatintas įdomus gramatikos klausimynas.
Padedamas kelių „MIT" absolventų, J.Hartshorne'as peržiūrėjo mokslinius straipsnius apie kalbų mokymąsi, kad išsiaiškintų gramatikos taisykles, kurios greičiausiai suklaidintų ne gimtakalbius. Tuomet parašė klausimus, kurie padėtų šias klaidas atskleisti, pavyzdžiui, reikėjo nustatyti, ar toks sakinys, kaip „Yesterday John wanted to won the race“ yra gramatiškai taisyklingas.
Norėdamas paskatinti daugiau žmonių atlikti testą, jis taip pat įtraukė klausimų, kurie nebuvo būtini kalbos mokymuisi įvertinti, bet buvo skirti atskleisti, kokiu anglų kalbos dialektu kalba testuojamasis. Pavyzdžiui, iš Kanados kilusiam anglakalbiui sakinys „I'm done dinner“ gali pasirodyti taisyklingas, o daugumai kitų – ne.
Praėjus vos kelioms valandoms po paskelbimo socialiniame tinkle „Facebook“, 10 minučių trukmės klausimynas „Which English?“ žaibiškai išpopuliarėjo. J.Hartshorne‘as teigė, kad sekančias kelias savaites mokslininkai praleido stengdamiesi išlaikyti tinklalapį funkcionuojantį, kadangi žmonių srautas viršijo lūkesčius. Taip jis sužinojo, kad eksperimentas žmonėms pasirodė pakankamai smagus.
Ilgas kritinis periodas
Atsakę į klausimus, vartotojai buvo paprašyti atskleisti savo tuometinį amžių, amžių, kuomet pradėjo mokytis anglų kalbos, taip pat kitą informaciją apie savo kalbinę patirtį. Galiausiai tyrėjai gavo išsamius 669 498 žmonių duomenis, o gavę tokį didžiulį kiekį duomenų turėjo sugalvoti, kaip juos analizuoti.
J.Hartshorne‘as teigė, kad reikėjo išrinkti informaciją, kiek metų kiekvienas dalyvis mokėsi kalbos, kada jie pradėjo kalbėti šia kalba ir kokiu būdu jie susidūrė su kalba: ar jie kalbos mokėsi klasėje, ar jie buvo imigrantai anglakalbėje valstybėje?
Tyrėjai sukūrė ir išbandė įvairius skaičiavimo modelius, norėdami išsiaiškinti, kuris iš jų labiausiai atitinka gautus rezultatus, ir nustatė, kad geriausiai jų duomenis paaiškina teorija, teigianti, kad gramatikos mokymosi gebėjimai išlieka stipriausi iki 17 ar 18 metų, o vėliau ima prastėti. Išvados rodo, kad kritinis kalbos mokymosi laikotarpis yra daug ilgesnis, nei anksčiau manė mokslininkai.
J.Hartshorne‘as sakė, kad išvados mokslininkus nustebino. Vyko diskusijos, ar šie gebėjimai ima prastėti nuo gimimo, ar nuo 5 metų amžiaus, ar prasdiėjus lytiniam brendimui.
Autoriai pažymėjo, kad suaugusiųjų įgūdžiai mokantis užsienio kalbų vis tiek yra geri, tačiau, pradėję naujos kalbos mokytis būdami paaugliai arba jau suaugę, jie niekad nepasieks tokio lygio, kokį yra pasiekęs žmogus, kuriam ta kalba yra gimtoji.
Su tyrimu nesusijęs Kalifornijos universiteto Berklyje psichologijos docentas Maheshas Srinivasanas teigė, kad, nors anksčiau ir žinota, jog išmokti užsienio kalbą ankstyvame amžiuje yra lengviau, šis tyrimas pateikia kol kas įtikinamiausių įrodymų, kad yra tam tikras gyvenimo tarpsnis, po kurio gebėjimas išmokti naujos kalbos gramatiką mažėja. Jis mano, kad tai – svarbus žingsnis šioje srityje. Tyrimas taip pat iškelia naujų netikėtų klausimų, kadangi parodo, jog kritinis periodas baigiasi žymiai vėliau nei manyta anksčiau.
Tiesa, vis dar nėra žinoma, dėl ko kritinis periodas baigiasi suėjus 18-ai. Mokslininkai mano, kad įtakos tam gali turėti kultūriniai veiksniai, taip pat gali būti, kad maždaug tame amžiuje vyksta smegenų plastiškumo pokyčiai.
J.Tenenbaumo teigimu, gali būti, kad vyksta biologiniai pokyčiai. Taip pat įtakos gali turėti socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Dažniausiai visuomenėje nepilnamečiais laikomi asmenys iki 17 ar 18-os metų – po to jaunuolis išeina iš namų, galbūt įsidarbina ar pradeda studijuoti. Visi šie veiksniai gali turėti įtakos bet kurios kalbos mokymosi tempui.
J.Hartshorne‘as teigė, kad duomenyse dar yra daugybė detalių, kurias verta analizuoti. Tyrėjai nori atkreipti kitų mokslininkų dėmesį į tai, kad duomenys yra viešai pasiekiami ir jais gali naudotis bet kas.
Parengta pagal „Massachusetts Institute of Technology“.
