Mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Matthew Bennettas iš Bournemouth universiteto (Anglija), savo mokslinį darbą publikavo leidinyje „Science“. Komanda tyrinėjo žmonių pėdsakus, išlikusius senovinio ežero pakrantėje Naujojoje Meksikoje, Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke, žinomame dėl savo plačių ir sausų, baltų it kreida kopų.
Jie padarė išvadą, kad žmogaus pėdsakai ten atsirado prieš maždaug 21 000 – 23 000 metų. Tai reiškia, kad žmonės Amerikose apsigyveno paskutiniojo ledynmečio laikotarpiu ir bent 5 000 metų anksčiau, nei teigiama visuotinai pripažintose teorijose.
Vaikų ir paauglių pėdsakai
M.Bennettas ir jo kolegos nustatė, kad pėdsakai priklausė įvairiems žmonėms, tačiau daugiausia – vaikams ir paaugliams. Negana to, pėdsakai susidarė per pakankamai ilgą laiko tarpą – o tai reiškia, kad žmonės šioje vietovėje lankėsi bent kelis tūkstančius metų.
Aplinkosaugos ir geografijos profesorius M.Bennettas teigė, kad vienas geriausių su pėdsakais susijusių dalykų yra tai, kad, kitaip nei akmeninių įrankių ar kaulų, jų negalima perkelti aukštyn ar žemyn stratigrafijos sluoksniuose. Omenyje jis turi sluoksnius, kuriuose randami artefaktai ir fosilijos. Anot mokslininko, pėdsakai nepajudinami ir labai preciziški.
Pasak jo, įprastai datuoti uolienų sluoksnius yra itin sunku. Tačiau prieš kelerius metus tyrimo bendraautorius archeologas Davidas Bustosas aptiko vietą, kurioje žmonių pėdsakai buvo sumaišyti su nuosėdų sluoksniu, o jame aptiktos ilgakotės rupijos – vandens augalo, kurio amžių galima nustatyti pasitelkus matavimą radioaktyviąja anglimi – sėklos. O naudojant šį metodą gauti rezultatai padėjo nustatyti ir pėdsakų amžių.
Archeologas ir radioaktyvios anglies datavimo ekspertas Tomas Highamas iš Vienos universiteto, kuris nebuvo susijęs su tyrimu, minėtus tyrimo rezultatus pavadino neįtikėtinai jaudinančiais. Jis sakė, kad yra įsitikinęs, jog šie pėdsakai yra tokio amžiaus, kaip ir teigiama moksliniame darbe.
Įrodymai dėl ankstesnio gyvenimo Amerikoje nėra tokie patikimi
Nors ankstesni tyrimai (įskaitant ir prieštaringai vertinamą 2017 m. straipsnį, kuriame teigiama, kad žmonės Pietų Kalifornijos regione gyveno jau prieš 130 000 metų) rodė, kad šiuolaikiniai žmonės į Šiaurės Ameriką atsikėlė gyventi dar anksčiau, tokie teiginiai buvo atmesti dėl „įrodymų dviprasmiškumo“. Pavyzdžiui, uolienos buvo supainiotos su įrankiais, o žymės ant gyvūnų kaulų, kurias, kaip manyta, padarė žmonės, iš tiesų buvo natūralios kilmės.
Archeologas ir naujausio tyrimo bendraautorius Vance'as Holliday iš Arizonos universiteto teigė, kad mokslininkai jau dešimtmečius diskutuoja, kada gi žmonės pirmą kartą atsikraustė į Amerikas. Kai kurie archeologai patikimais įrodymais nelaiko tokių, kuriems daugiau nei 16 000 metų. Kiti mano, kad primieji žmonės – Kloviso kultūros antgalių gamintojai – atsikėlė ne anksčiau nei prieš 13 000 metų, .
2020 metais leidinyje „Nature“ buvo publikuojamas archeologų darbas, kuriame buvo rašoma, kad Meksikoje Chiquihuite urve buvo rasti žmonių palikti artifaktai, kuriems yra bent 26 000 metų. Tačiau dauguma kolegų archeologų buvo skeptiški – kadangi galėjo būti taip, kad mokslininkai akmeniniais įrankiais palaikė natūraliai suskilusias uolienas.
2020 metais žurnale „Nature“ paskelbtas archeologų, kurie teigė Meksikoje esančioje „Chiquihuite“ oloje radę žmonių dirbinių, datuojamų mažiausiai prieš 26 000 metų, straipsnis. Tačiau daugelis kolegų archeologų į jį reagavo gan skeptiškai ir atkreipė dėmesį, kad tai, ką tyrėjai palaikė akmeniniais įrankiais, iš tikrųjų buvo natūraliai suskilusios uolienos.
2020 m. tyrimui vadovavęs Ciprianas Ardeleanas noriai pripažįsta, kad M.Benetto ir jo kolegų atradimas kone prilygsta „Šventojo Gralio atradimui“.
Parengta pagal npr.org.
