Tai yra geras klausimas – ypač turint omenyje tai, kad bent jau žmonės oranžinę spalvą naudoja tam, kad ką nors išryškintų, o kaip pavyzdį galima pateikti eismo kūgelius ar saugos liemenes. Mūsų akims oranžinė spalva yra išsiskirianti daugumoje aplinkų, dėl ko tigrus turėtų būti nesunku pastebėti.
Tačiau taip yra dėl to, kad mes turime vadinamąjį trichromatinį regėjimą. Kai išorinio pasaulio šviesa pasiekia mūsų akis, ji prasiskverbia iki plono sluoksnio, vadinamo tinklaine. Tinklainė šią šviesą apdoroja naudodama dviejų rūšių šviesos receptorius: strypelius ir kūgelius. Strypeliai skiria tik šviesą ir tamsą, tačiau ne spalvas, todėl jie yra naudojami esant prieblandai. Tuo tarpu kūgeliais mes skiriame spalvas, o dauguma žmonių turi kūgelius trims spalvoms: mėlynai, žaliai ir raudonai. Būtent dėl šios priežasties mūsų regėjimas yra vadinamas trichromatiniu: mes matome tris pagrindines spalvas bei jų kombinacijas. Tokį patį regėjimo stilių turi primatai ir kai kurios beždžionės.
Tačiau dauguma sausumos žinduolių, įskaitant šunis, kates, arklius ir elnius, turi dichromatinį spalvų regėjimą. Tai reiškia, kad jų tinklainėse yra kūgeliai, skirti matyti tik dvi spalvas – mėlyną ir žalią. Žmonės, kurie gauna informaciją vien tik iš žalių ir mėlynų kūgelių, yra laikomi neskiriančiais spalvų. Tas pats galioja ir dichromatinį regėjimą turintiems gyvūnams.
Pagrindinis tigrų grobis yra sausumos žinduoliai – tokie kaip elniai, kurie turi dichromatinį regėjimą. O tai reiškia, kad jie nemato oranžinės spalvos – jie mato ją kaip žalią spalvą. Todėl pastebėti tigrą, besislepiantį už žalių krūmų ar tykantį žolėje, yra žymiai sunkiau.
Nors žalius tigrus būtų dar sunkiau pastebėti – ypač mums, trichromatams – bet evoliucija taip neveikia, kad paverstų kailį žaliu.
Dėstytojas Johnas Fennellis iš Bristolio veterinarijos mokyklos Jungtinėje Karalystėje sako, kad iš esmės yra lengviau sukurti rudą ar oranžinę spalvą, nei žalią – o taip yra dėl gyvūnų biomolekulinės struktūros sandaros. Anot jo, vienintelis žinduolis, kuris pripažįstamas kaip žalias, yra tinginys – nors jis iš tiesų netgi nėra žalias. Iš tiesų jo kailį žaliu daro ant jo augantys dumbliai. Dėstytojo žiniomis, neegzistuoja gyvūnai, kurie turėtų žalią kailį.
J.Fennellis panaudojo dirbtinį intelektą, kad išsiaiškintų idealią spalvų kombinaciją ir idealius raštus, skirtus slėptis įvairiose aplinkose. 2018 metais jo tyrimai buvo demonstruojami kanalo „BBC One“ laidoje „Animals Behaving Badly“ (liet. „Blogai besielgiantys gyvūnai“).
J.Fennellis pasakoja, kad laidos metu buvo atliekamas paprastas eksperimentas – siekiant pademonstruoti tam tikros maskuotės efektyvumą, jeigu stebėtoju būtų dichromatas. Buvo demonstruojama nuotrauka trichromatinėmis spalvomis – tai yra, įprasta nuotrauka – o tuomet laidos vedėjai buvo liepta užsidėti dichromatinius akinius, su kuriais ji nebegalėjo skirti spalvų. Tuomet jai buvo liepta nuotraukoje surasti tigrus – dėvint dichromatinius akinius ir jų nedėvint. Dėvint dichromatinius akinius, laidos vedėjai tirgus surasti užtruko žymiai ilgiau.
Tačiau žinant tai, kad evoliucija pirmenybę teikia bruožams, kurie padeda rūšiai išgyventi, kodėl grobiai neevoliucionavo ir neišsivystė gebėjimo matyti oranžinę spalvą?
J.Fennelis sako, kad galima būtų manyti, jog evoliucijos lenktynėse pagerėjęs vizualus suvokimas turėtų suteikti geresnes regėjimo sistemas. Tačiau elniams, kurie yra pagrindinis tigrų grobis, evoliucinis poreikis įgyti trichromatinį regėjimą neegzistuoja. Taip gali būti dėl to, kad patys tigrai nežino, jog yra oranžinės spalvos – kadangi ir jie patys turi tik dichromatinį regėjimą.
Todėl tyrėjo teigimu, konkrečiai ši spalva evoliucijos lenktynėse nedalyvauja. Paprasčiausiai tigrai evoliucionavo, kad būtų tokios spalvos, jog galėtų užsimaskuoti džiunglių aplinkoje.
