Dažnai akmens, kuriame amonitai randami, sluoksnius galima susieti su tam tikru geologiniu periodu. Manoma, kad amonitų buvo apie 30–40 tūkst. rūšių – todėl jie yra labai svarbūs geologijai.
Amonitai yra išnykusi jūros gyvūnų rūšis, priklausanti galvakojų Ammonoidea poklasiui. Jie gyveno nuo devono iki vėlyvojo kreidos periodo (prieš 417 – 65 milijonus metų), visame pasaulyje.
Šiandien artimiausi jų giminaičiai yra koleoidai, kalmarai, aštuonkojai ir sepijos. Pats amonitų pavadinimas kilo iš spiralinės formos, kuri primena į spiralę susisukusius avinų ragus – panašius į tuos, su kokiais buvo vaizduojamas egiptiečių dievas Amonas.
Minkštoji amonito kūno dalis užpildydavo visą kiautą iki pat spiralės pabaigos. Kitos dujomis užpildytos ir atitvertos kriauklės dalys egzistavo tam, kad organizmas galėtų plūduriuoti vandenyje.
Parapuzosia seppenradensis buvo didžiausia amonitų rūšis. Jie gyveno vėlyvuoju kreidos periodu. Vokietijoje 1895 metais rastas egzemplioriaus skresmuo buvo 1,8 metro ilgio, nors kiautas buvo nepilnas. Skaičiuojama, kad jei kiautas būtų pilnas, amonito skersmuo siektų 2,55 ar net 3,5 metro. Bendra šio sutvėrimo masė turėjo siekti apie 1455 kilogramus – iš kurių 705 kilogramus sudarė kiautas.
Daug amonitų replikų yra įvairiuose muziejuose visame pasaulyje, taip pat ir mieste, kuriame buvo rastas minėtas didžiulis amonitas (Seppenrade, netoli Miunsterio, Šiaurės Vokietijoje). Tuo tarpu originalas eksponuojamas Gamtos istorijos muziejuje Miunsteryje – be to, jis taip pat yra šio muziejaus logotipu.
Amonitai yra puikiai stratigrafijai (mokslo šakai, nagrinėjančiai uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustatančiai jų amžių) tinkančios fosilijos, nes:
- Jie greitai evoliucionavo, dėl ko kiekviena amonitų rūšis pasižymėjo trumpu egzistavimu;
- Jie randami daugumoje jūrų nuosėdinių uolienų;
- Jie gana dažni bei sąlyginai lengvai atpažįstami;
- Jie paplitę visame pasaulyje;
- Amonitų evoliucijos greitis yra svarbiausia priežastis, dėl kurios jie yra pranašesni už kitas fosilijas, koreliacijos aspektu. Tokia koreliacija yra pasaulinio masto.
Parengta pagal „Geology In“.
