Į šiuos klausimus padeda atsakyti oftalmologė iš Nešvilio (Tenesis, JAV) ir Amerikos oftalmologijos akademijos atstovė spaudai Dr.Rebecca Taylor.
1. Geriausias kada nors užfiksuotas regėjimas priklauso žmogui, kuris tam tikrą objektą matė iš maždaug 6 metrų atstumo
Dauguma mūsų tokį patį objektą pamatytų tik stovėdami už trijų metrų nuo jo. Tuo tarpu tai, ką sakalas mato iš 6 metrų atstumo, mes galėtume pamatyti vos iš 1 metro atstumo.
2. Dviejų skirtingų spalvų rainelės vadinamos heterochromija
Ir tai paveldima. O jei visą gyvenimą turėjote vienodos spalvos akis, tačiau vėliau pastebėjote, kad viena iš akių pakeitė spalvą – tai gali būti ligos ženklas, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją. Lygiai tas pat galioja ir tais atvejais, jeigu kūdikis gimsta skirtingų akių spalvų, tačiau šeimoje nėra nei vieno nario, kuris turėtų skirtingas akių spalvas – tai gali būti ligos požymis.
3. Egzistuoja akių baimė – tai vadinama omatofobija
4. Nors akių sužeidimai yra skausmingi, iš tiesų akys gyja labai greitai
Kai kurie įbrėžimai gali užgyti per 24-48 valandas. Tiesa, tas didžiulis, nepakenčiamas skausmas, kai yra įbrėžiama akis, atlieka svarbią funkciją – jeigu į įbrėžtą akį „įsimeta“ infekcija, galime apakti. Todėl jei susižeidėte akį, būtinai kreipkitės į gydytoją – kadangi gali prireikti antibiotikų, kurie sustabdytų infekciją.
5. Akis įmanoma nudegti saulėje
Būtent dėl to yra svarbu nešioti akinius nuo saulės, kurie apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Akies nudegimas nėra tas pat, kas odos nudegimas, kai padariniai pastebimi gana greitai – oda skauda, rausta ir lupasi. Akis saulėje nudega per ilgesnį laiką, bet atsiranda akies audinio pastorėjimas, dėl kurio vėliau gali prireikti akies operacijos.
6. Senstant įmanoma pradėti matyti „geriau“
Tačiau tai nebūtinai yra geras dalykas – kadangi tai gali būti sveikatos problema, kurios nepastebite. Pavyzdžiui, jeigu jums išrašomi +3 dioptrijų akiniai (pliusas šiuo atveju reiškia toliaregiškumą, o minusas – trumparegiškumą), išsivysčius ligai, kuri turi įtakos regėjimui, pavyzdžiui, cukraligei, regėjimas gali pakrypti į trumparegišką pusę ir vietoje +3 tapti 0. Kitaip tariant, jeigu pastebite pokyčius, susijusius su regėjimu, kreipkitės į gydytoją – kad išsiaiškintumėte, kodėl taip yra.
7. Akies lęšio dydis – panašus kaip „M&M“ saldainio
Lęšiai, kurie fokusuoja vaizdą visai kaip fotoaparato kameros lęšis, yra tiesiai už akies vyzdžio. Jis yra beveik tokio paties dydžio, kaip ir „M&M“ saldainis. Be to, šis lęšis yra baltyminiame apvalkale – visai kaip jau minėtas „M&M“ saldainis.
8. Katarakta akyje yra tarsi riešutas tame „M&M“ sldainyje
Įsivaizduokite, tarsi kad saldainyje esantis šokoladas imtų kietėti – ir galiausiai virstų riešutu. Taip daugmaž susiformuoja katarakta.
9. Nukritus galima apakti
Smegenyse esantis „regėjimo centras“ yra galinėje apatinėje galvos dalyje – štai kodėl, jei labai stipriai nukristumėte ant pakaušio, galite laikinai apakti. Regos nervas prasideda užpakalinėje akies dalyje ir perduoda regimuosius vaizdus į pakaušio žievę, esančią pačiame smegenų gale.
10. Akies obuolio ilgis nulemia regėjimą
Akies obuolio ilgis turi daug įtakos tam, ar esate trumparegis, ar toliaregis. Trumparegių žmonių akies obuolys yra ilgesnis nei įprastai, o toliaregių – trumpesnis. Vos milimetro skirtumas gali lemti, koks bus jūsų regėjimas.
11. Akies obuolys su amžiumi didėja
Jums gimus, jūsų akies obuolys yra maždaug 16 milimetrų pločio. Tačiau suėjus trejiems metams, jo dydis jau siekia apie 23 milimetrus. Sulaukus brandos amžiaus akys pasiekia maksimalų dydį – 24 milimetrus.
12. Apie akį galima galvoti kaip apie namą su 2 kambariais
Yra prieškambaris ir galinis kambarys. Prieškambaris – tai ragena ir skystis, kuris dar vadinamas vandeninguoju skysčiu. Jame yra akims naudingų maistinių medžiagų, taip pat jis plauna akies rainelę.
Už rainelės yra akies lęšiukas. Už lęšio yra „galinis kambarys“ – stiklakūnio kamera. Šioje kameroje yra tirštas skystis, vadinamas stiklakūnio skysčiu, kurio konsistencija primena kiaušinio baltymą (tačiau iš tiesų jis sudarytas iš vandens ir hialurono rūgšties).
13. Akių spalvos tamsumą lemia tos pačios ląstelės, kurios atsakingos ir už odos spalvą
Melanocitai, odos spalvą gaminančios ląstelės, taip pat yra atsakingi už rainelės spalvą. Kai kurie žmonės turi daugiau melanocitų, todėl jų akys yra tamsesnės – o melanocitų skaičius yra užkoduotas genetiškai.
14. Žmonės gimsta su šviesesnėmis akimis, o vėliau jos patamsėja
Mes negimstame su specialia pigmentacija, kaip antai strazdanomis ar apgamais – ir tai galioja taip pat ir akims. Tai reiškia, kad mūsų rainelės pigmentacija gimus dar nėra pilnai išsivysčiusi. Pigmentacija atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais – o tai reiškia, kad dabar jūsų akys yra tamsesnės, nei tuomet, kai gimėte.
15. Nuo tiesioginio žiūrėjimo į Saulę galima apakti
Ar yra tekę vaikystėje padidinamuoju stiklu pradeginti popieriaus lapą? Tas pats gali nutikti ir jūsų akims, jei žiūrėsite į Saulę. Taip yra todėl, kad akies lęšiukas sukoncentruoja saulės spindulius į tinklainę ir išdegina tinklainėje vietą, dėl kurios visam laikui prarandamas regėjimas (medicininis terminas – Saulės retinopatija).
Parengta pagal „Huffington Post“.
