Tyrimai susiejo aktyvumo stoką su antsvoriu bei nutukimu, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kuriomis vėžio formomis bei priešlaikine mirtimi.
Ilgalaikis sėdėjimas sulėtina medžiagų apykaitą, o tai turi įtakos organizmo gebėjimui reguliuoti cukrų kraujyje, kraujospūdį ir skaidyti riebalus.
Dauguma suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje per dieną sėdėdami praleidžia 9 valandas – žiūri televizorių, naudojasi kompiuteriu, skaito, ruošia namų darbus, važiuoja automobiliu, autobusu ar traukiniu. Į šį laiką miegas neįskaičiuojamas.
Daugiau judėkite, mažiau sėdėkite
Jungtinės Karalystės vyriausiųjų medicinos darbuotojų fizinio aktyvumo gairėse rekomenduojama skaidyti ilgalaikio sėdėjimo laikotarpius į juos įterpiant 1-2 minučių aktyvumą.
Tiesa, kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad galima būtų nustatyti laiko ribą, kiek daugiausiai žmonės per dieną turėtų sėdėti.
Nepaisant to, kai kurios šalys – tokios kaip Australija – išplatino rekomendacijas, kuriose nurodoma, kiek laiko vaikai turėtų praleisti prie televizoriaus ekrano ar žaisdami kompiuterinius žaidimus: toks laikas turėtų būti ribojamas iki 1-2 valandų. Šis laiko ribojimas nustatytas tam, kad vaikai mažiau sėdėtų.
Autobusų vairuotojai ir astronautai
Ryšys tarp ligų ir sėdėjimo pirmą kartą į viešumą iškilo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai mokslininkai išsiaiškino, kad dviaukščių autobusų vairuotojai turi dvigubai didesnę tikimybę patirti širdies smūgį nei jų kolegos konduktoriai. Vairuotojai 90 procentų savo pamainos praleisdavo sėdėdami, o tuo tarpu per darbo dieną konduktoriai užlipdavo ir nulipdavo 600 laiptelių.
Manoma, kad ilgalaikis sėdėjimas sulėtina medžiagų apykaitą, o tai turi įtakos organizmui reguliuojant cukraus kiekį kraujyje bei kraujospūdį, deginant riebalus. Dėl šios priežasties gali susilpnėti raumenys ir kaulai.
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje su astronautais atliktas tyrimas nulinės gravitacijos sąlygomis parodė, kad greičiau buvo netenkama kaulų ir raumenų masės, spartėjo ir senėjimo procesas.
Tiesa, didžioji dalis įrodymų paremti tyrimais, kurie tik parodė ryšį tarp sėdėjimo ir prastos sveikatos – bet ne tiesioginę priežastį.
Jaunesni nei penkerių metų vaikai
Vaikams iki penkerių metų amžiaus rekomenduojama riboti televizoriaus žiūrėjimo, kelionių automobiliu, autobusu ar traukiniu laiką – ir mažiau vežioti juos vežimėliu.
Nors užimtiems tėvams tai gali tapti iššūkiu, šie patarimai atspindi vis sparčiau augantį suvokimą apie tai, kad įpročiai ir potyriai ankstyvame gyvenime turi įtakos mūsų sveikatai suaugus.
Patarimai, kaip sumažinti sėdėjimo laiką tokio amžiaus vaikams:
1. Nepalikite vaiko vežimėlyje, automobilio sėdynėje ar paaukštintoje kėdėje ilgiau nei valandai;
2. Sumažinkite laiką, kurį vaikas praleidžia su pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis;
3. Sumažinkite vaiko laiką, praleidžiamą žiūrint į televizoriaus ar kitokio pobūdžio ekraną.
Vaikai ir paaugliai
Vaikams tarp penkerių ir 18 metų amžiaus sėdimą laiką sumažinti galima bet kokiomis priemonėmis, jeigu jos yra susijusios su judėjimu namuose, klasėje ar bendruomenėje.
Patarimai, kaip sumažinti sėdint praleidžiamą laiką:
1. Apsvarstykite būdus, kaip vaikai ir paaugliai galėtų „užsitarnauti“ laiką prie ekrano;
2. Sutarkite šeimoje riboti prie ekrano praleidžiamą laiką;
3. Pasirūpinkite, kad miegamuosiuose nebūtų televizorių, kompiuterių ir išmaniųjų telefonų;
4. Nustatykite „laiką be ekrano“, kad paskatintumėte kitas veiklas;
5. Paskatinkite dalyvavimą atliekant namų ruošos darbus – pavyzdžiui, išnešant šiukšles ar paserviruojant stalą;
6. Dovanokite paspirtukus, riedlentes, kamuolius ar aitvarus, kad paskatintumėte aktyvumą.
Tėvai galėtų rodyti pavyzdį taip pat sumažindami prie televizoriaus praleidžiamą laiką bei mažiau atlikdami įvairiausias užduotis sėdėdami.
Suaugusieji
Suaugusiems tarp 19 ir 64 metų amžiaus rekomenduojama mažiau sėdėti dirbant, važiuojant namo ir namuose.
Patarimai, kaip sumažinti sėdėjimo laiką:
1. Autobuse ir traukinyje stovėkite;
2. Liftą iškeiskite į laiptus;
3. Nusistatykite priminimą, kad kas 30 minučių atsistotumėte;
4. Pasidėkite nešiojamąjį kompiuterį taip, kad galėtumėte dirbti stovėdami;
5. Telefonu kalbėkite stovėdami ar vaikščiodami;
6. Darydami kavos ar arbatos pertraukėlę pasivaikščiokite;
7. Nueikite iki kolegos stalo, o ne rašykite jam laiškus ar skambinkite;
8. Iškeiskite laiką prie televizoriaus į aktyvias užduotis ar hobius.
Vyresni žmonės
Vyresni žmonės (60 metų ir senesni) dažniausiai praleidžia 9 ir daugiau valandų per dieną sėdėdami.
Patarimai, kaip sumažinti sėdėjimo laiką:
1. Venkite ilgą laiko tarpą praleisti prie televizoriaus ar kompiuterio;
2. Reklaminių pertraukėlių metu atsistokite ir pasivaikščiokite;
3. Kalbėdami telefonu stovėkite arba vaikščiokite;
4. Naudokitės laiptais kaip įmanoma daugiau;
5. Užsiimkite aktyviais hobiais – tokiais kaip sodininkystė;
6. Prisijunkite prie bendruomeninių veiklų, tokių kaip šokių pamokos ar vaikščiojimas grupėmis;
7. Užsiimkite aktyviais žaidimais su anūkais, jeigu tokių turite;
8. Darykite įvairiausius namų ruošos darbus.
Parengta pagal „NHS“.
