Tačiau taip buvo ne visada, ir tai įrodo absurdiškas Johno R.Brinkley gyvenimas.
J.R.Brinkley gimė 1885 metais Šiaurės Karolinos valstijoje JAV, o jo tėvas konfederatų kariuomenėje pilietinio karo metu tarnavo mediku.
Dar nuo ankstyvo amžiaus berniukas norėjo būti gerbiamu gydytoju. Laikais, kai žolelėmis gydantys žmonės visuomenėje buvo prilyginami medikams, J.R.Brinkley norėjo mokytis koledže, tad pasirinko studijas Čikagoje.
Ir čia darbo etikos laikėsi iki trečio kurso, kol nenusprendė mesti studijų, negrįžo į Šiaurės Karoliną ir iš Kanzaso medicinos universiteto nenusipirko diplomo.
J.R.Brinkley besimokydamas turbūt praleido paskaitą, kurioje minima, kad ožių sėklidės žmonėms netinka, tačiau būtent šia kryptimi ir pasisuko jo karjera.
1918 metais vyras atidarė biurą Milfordo mieste ir kuklias pajamas užsidirbdavo dirbdamas vietiniu miesto gydytoju. Tiesa, jo antrajai žmonai dar priklausė vaistinė.
Tačiau kartą su J.R.Brinkley susiekė vienas senyvas pacientas, kuris, kai paaiškėjo, kenčia nuo erekcijos sutrikimo.
Kaip toliau rašoma paties J.R.Brinkley biografijoje (kuri nebūtinai yra pats patikimiausias šaltinis), daktaras pasakė, kad senolis neturėtų tokios problemos, jeigu turėtų ožio sėklides. Pacientas paprašė jam tokias prisiūti.
Anot biografijos, pacientas tol primygtinai prašė J.R.Brinkley prisiūti jam ožio sėklides, kol J.R.Brinkley galiausiai nenoromis sutiko tai padaryti – prieš tai įspėjęs apie tokios procedūros keliamas rizikas. Kaip iš tiesų buvo sutarta dėl procedūros, niekada nesužinosime, tačiau žinoma, kas nutiko vėliau. Ožį parūpino pats pacientas, kuris buvo ūkininkas. Vieną naktį J.R.Brinkley prapjovė senolio sėklidžių kapšelį ir patalpino jame ožio sėklides. Tačiau tai nebuvo paskutinė tokia J.R.Brinkley atlikta procedūra.
Po procedūros daktaras liepė vyrui apie tai niekam nepasakoti – tokia taktika garantavo, kad senolis pasipasakos visiems, kam tik galės. Taip ir nutiko – senolis visiems gyrėsi, kaip ši procedūra pagydė jį nuo erekcijos sutrikimų (realybėje tikriausiai suveikė placebo efektas). Netrukus daug kas užsimanė šios procedūros, o pats J.R.Brinkley netgi ėmė ją rekomenduoti.
Tačiau nedideliame mieste ne tiek ir daug vyrų, kuriems galima būtų atlikti trečios sėklidės implantavimo procedūrą, o dauguma dar ir prisibijojo – nes kai kurie gavusieji trečią sėklidę ėmė skųstis, kad po precedūros užuodžia baisią smarvę. Tačiau J.R.Brinkley besiskundžiantiems atsakė, kad taip yra dėl to, jog buvo naudojama blogos veislės ožio sėklidė.
J.R.Brinkley ėmė ieškoti būdų plėtrai. Jis pasamdė rinkodaros specialistą ir publicistą, kuris mėgino paskleisti žinias apie J.R.Brinkley atliekamas operacijas. Daktarui nepavyko apie tai paskelbti moksliniuose žurnaluose – nes tai buvo akivaizdi nesąmonė – tačiau rinkodarininkas mėgino tai apeiti, kreipdamasis tiesiai į laikraščių redakcijas.
Buvo pasitelktas ir radijas. J.R.Brinkley JAV negavo leidimo skelbti tai, ką norėjo, todėl įkūrė radijo stotį Meksikoje ir iš jos ėmė transliuoti į Jungtines Valstijas. Nors Amerikos medikų asociacijos žurnalas ėmė šaipytis iš vyro, kaip šnekančio nesąmones, J.R.Brinkley sugebėjo pasiekti žymiai platesnę auditoriją, mėgindamas „prastumti“ absurdiškus gydymus bei savo ožio sėklidės persodinimo operaciją, o iš tokių operacijų uždirbamais pinigais sugebėjo Milforde net išplėsti ligoninę Milforde. Ligoninė netgi turėjo nuosavą ožių ūkį.
Reikėtų pažymėti, kad nepaisant šarlataniško gydymo, J.R.Brinkley miesto bendruomenėje buvo itin populiarus. Turbūt todėl, kad pinigus, kurių neišleido savo didžiuliam namui ir daugybei automobilių, jis skyrė praturtinti vietinę bendruomenę – Milforde įvedė elektrą ir tinkamą nuotekų sistemą . Tai tikriausiai paaiškina ir tai, kaip jis sugebėjo gauti net 30 procentų balsų gubernatoriaus rinkimuose 1932 metais – tačiau pralaimėjo Alfui Landonui, kuris vėliau tapo Respublikonų kandidatu į prezidento postą.
Žinoma, visa tai negalėjo tęstis amžinai. Tuo labiau, kad dėl jo operacijų mirdavo žmonės – operacijos tuo metu buvo pavojingos net ir neatliekant kažko beprotiško.
Nors J.R.Brinkley teigė, kad paimdavo ožio sėklides ir prisiūdavo nervus bei kraujagysles, iš tiesų jis sėklidę tik įkišdavo į kapšelį ir jį vėl užsiūdavo. Daktarui buvo pareikšti kaltinimai dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir galiausiai jis bankrutavo. Mirė skurde, laukdamas visiškai nesusijusio teismo proceso dėl laiškų klastojimo.
Parengta pagal „IFLScience“.
