Mokslininkė Alexandra Horowitz, tyrinėjanti šunų suvokimą bei knygos „Inside of a Dog: What Dogs See, Smell and Know“ (2010 m.) autorė sako, kad šunų suvokimą tiriantys mokslininkai netiria intelekto kaip tokio – o žiūri į skirtingus suvokimo aspektus.
Tiesą sakant, A.Horowitz kvestionuoja žmonių įprotį lyginti įvairių gyvūnų rūšių intelektą. Ji sako, kad vertinant pačia paprasčiausia forma, šunys yra protingi šuniškuose dalykuose, o katės yra protingos katiniškuose reikaluose, todėl, jos nuomone, visiškai nelogiška kalbėti apie santykinį gyvūnų rūšių protingumą.
Evoliucinės antropologijos profesorius Brianas Hare‘as iš Djuko universiteto sutinka su tokiu vertinimu. Jis sako, kad vertinimas, ar katė yra protingesnė už šunį, yra tas pats, kas lyginti, ar plaktukas yra geresnis įrankis už atsuktuvą – viskas priklauso nuo to, kam jis yra skirtas.
Tai nereiškia, kad gyvūnų elgesio mokslininkai nemėgino išmatuoti šunų ir kačių intelekto ir tiksliau pažintinius sugebėjimus, kurie nėra būtini vien tik išgyvenimui.
Gyvūnų elgesio ir sveikatos profesoriaus asistentė Kristyn Vitale iš Unity koledžo (JAV) sako, kad gyvūnų intelektas įprastai yra skaidomas į tris plačias sritis: gebėjimą spręsti problemas, koncepcijų formavimą (gebėjimą formuoti bendrines koncepcijas iš tam tikrų konkrečių patirčių) ir socialinį intelektą.
K.Vitale daugiausiai tyrinėja kates, o dabar jos pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip vidinis kačių gyvenimas sukasi aplink socialinį intelektą. Nors susiformavęs stereotipas, kad katės yra abejingos žmonėms, iš tikrųjų jos demonstruoja tam tikrą socialinio intelekto laipsnį, kuris yra panašiame lygmenyje, kaip ir šunų.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad katės gali atskirti savo vardus nuo panašiai skambančių žodžių, be to, jos teikia pirmenybę bendravimui su žmonėmis prieš maistą, žaislus ar kvapus. Žmonių dėmesys katėms yra svarbus: 2019 metais žurnale „Behavioural Processes“ publikuotas tyrimas parodė, kad kai žmogus rodydavo dėmesį katei, katė atsakydavo praleisdama daugiau laiko su tuo žmogumi.
Viename retesnių tyrimų, kurio metu tiesiogiai buvo lyginami šunys ir katės, mokslininkai nepastebėjo ryškaus skirtumo tarp šių dviejų rūšių gebėjimo atrasti paslėptą maistą vadovaujantis užuominomis, kurias žmonės rodė pirštais. Tačiau mokslininkai pažymėjo, kad kačių elgesiui trūksta tam tikrų komponentų siekiant gauti dėmesio – palyginus su šunimis (šeimininkai, kurie yra matę, kaip šuo prašo maisto prie dubenėlio, o katė nuo jo nueina, supras šių rezultatų esmę).
Pagal bendrą supratimą, smegenų dydis lemę santykinį intelektą – ir jeigu tai būtų tiesa, tuomet šunys visuomet būtų protingesni.
B.Hare'as pasakoja, kad jis ir Arizonos universiteto antropologas Evanas MacLeanas pasitelkė daugiau nei 50 tyrėjų iš viso pasaulio, kurie jų sukurtą testą išbandė su 550 gyvūnų rūšių, įskaitant paukščius, beždžiones, beždžiones, šunis, lemūrus ir dramblius.
Norėta patikrinti vieną kognityvinį bruožą – skirtingų gyvūnų rūšių savikontrolę, arba tai, ką mokslininkai vadina „slopinančiąja kontrole“. 2014 m. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ išspausdintame straipsnyje aprašytas bandymas buvo garsiojo 1972 m. Stanfordo universiteto atlikto tyrimo, kurio metu 3-5 metų amžiaus vaikams buvo tikrinamas jų gebėjimas atidėti zefyro suvalgymą, versija su gyvūnais.
B.Hare‘as sako, kad tyrimas su keliomis gyvūnų rūšimis parodė, jog kuo didesnes smegenis turi gyvūnai, tuo geresnę savikontrolę zefyro teste jie parodo. Gebėjimas kontroliuoti save yra vienas iš aukštesnės kognityvinės funkcijos požymių.
Tačiau yra vienas niuansas: katės nebuvo įtrauktos į šį testą, todėl mes tik iš jų smegenų dydžio galime spėlioti, kaip jos būtų pasirodžiusios.
K.Vitale sako, kad dar vienas aspektas, į kurį reikėtų atsižvelgti atliekant tokį intelekto vertinimą, yra tai, kad su katėmis ir šunimis mes elgiamės skirtingai. Pavyzdžiui, šunys dažnai puikiai socializuojasi ir lanko šunų pamokas, važinėjasi automobiliais ir keliauja į šunų parkus. Tuo tarpu kačių šeimininkai savo augintiniams nesuteikia tiek daug socializavimosi ir dresūros galimybių.
Tad kas galiausiai laimi? Apibendrinant, įvertinkite ir džiaukitės savo augintinio ypatingu intelektu, ypač socialiniu intelektu, kuris paverčia šiuos gyvūnus maloniais kompanionais.
