XVI amžiaus pabaigoje Nyderlandų žemumos buvo Ispanijos kolonija, kuri vadinosi Ispanų Nyderlandais ir buvo valdoma Habsburgų monarchų, gyvenančių Madride. Tuomet atsirado Oranžo princas Williamas, kuris valdė pietų Prancūzijos žemes. Jis taip pat buvo vienas lyderių Nyderlandų sukilimo metu, kuris prasidėjo 1566 metais ir po 80 metų privedė prie autonomiškos Nyderlandų Respublikos atsiradimo.
Nors Williamas buvo nužudytas dar prieš oficialiai paskelbiant nepriklausomybę nuo ispanų, jis laikomas valstybės įkūrėju. Kai šalis perėjo prie monarchinio valdymo (kuris egzistuoja iki pat šiol), jo palikuonys vėliau užėmė Nyderlandų sostą. Anot vieno pasakojimo, Nyderlandų ūkininkai tuo metu ėmė veisti ir kultyvuoti oranžines morkas, tokiu būdu siekdami pagerbti Oranžo princą Williamą. Oranžinės spalvos morkos išpopuliarėjo ir paplito po visą pasaulį, o ši spalva tapo standartine šios daržovės spalva.
Visa tai skamba kaip nuostabi istorija – tačiau, deja, nėra netiesa.
Pasaulio morkų muziejaus kuratorius Johnas Stolarczykas sako, kad nors oranžinių morkų auginimas prasidėjo Nyderlanduose maždaug tuo laikotarpiu, mažai tikėtina, kad tai turėjo ką nors bendro su Oranžo princu Williamu ar jo pagerbimu. Anot vyro, nėra jokių dokumentinių įrodymų, kad olandai išvedė oranžines morkas, kad pagerbtų savo karališkąją šeimą.
Anot pranešimo, kurios bendraautoriumi yra ir J.Stolarczykas, laukinės morkos kadaise buvo baltos arba blyškiai geltonos – tačiau prieš 5000 metų Persijoje ėmus auginti šią daržovę ūkiuose, ji tapo violetinės spalvos. Šios naminės morkos buvo skirstomos į dvi klases: azijietišką grupę, kuri buvo kultyvuojama netoli Himalajų, ir vakarietišką grupę, kuri augo daugiausia Artimuosiuose rytuose ir Turkijoje. Geltonos spalvos morkos vakarietiškoje grupėje greičiausiai mutavo ir įgavo oranžinį atspalvį, o jas ūkininkai ėmė intensyviau auginti.
Anot J.Stolarczyko, manoma, kad oranžinių morkų sėklas į Europą pirmą kartą atgabeno Islamo pirkliai, keliavę tarp Osmanų imperijos Šiaurės Afrikos teritorijose ir Pirėnų pusiasalio, maždaug 200 metų anksčiau nei Williamas iš Oranžo ėmė inicijuoti sukilimą. Ispanijoje egzistuoja dokumentai, kurie rodo, kad oranžinių ir violetinių morkų kultyvavimas prasidėjo dar viduramžiais, maždaug XIV amžiuje.
XVI amžiuje Nyderlandai buvo viena lyderiaujančių šalių žemės ūkio srityje. Įgytos žinios leido jiems auginti oranžines morkas dideliais kiekiais, o Nyderlandų drėgnomis klimato sąlygomis šios daržovės tiesiog klestėjo. J.Stolarczykas pasakoja, kad oranžinės morkos Nyderlandų klimato sąlygomis augo žymiai geriau nei violetinės ar geltonos, jos taip pat buvo patikimesnės, stabilesnės, vienodesnės ir nešė gausesnį derlių.
O vėliau olandų pirkliai ėmė masiškai platinti šias morkas po visą Europą. J.Stolarczykas pasakoja, kad Prancūzija, Vokietija ir Anglija buvo pirmosios šalys, kurios gavo oranžinių morkų, ir jiems šios morkos tikriausiai patiko – todėl jos šiose šalyse tapo pagrindine morkų rūšimi.
Nyderlandai oranžines morkas vėliau ėmė naudoti, kad pabrėžtų tautos nacionalinę spalvą. J.Stolarczykas mano, kad būtent iš čia ir atsirado gandai apie Williamo iš Oranžo ir morkų ryšį. Tačiau manoma, kad pirmiau atsirado oranžinės morkos, o nepriklausomi Nyderlandai – vėliau.
