2013 metais Zimbabvės vyriausybė paskelbė, kad išmokėjusi viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimus, jos banko sąskaitoje liko vos 217 dolerių. Ir čia kalbame ne apie pavienį žmogų – bet apie visą valstybę.
Šią informaciją paskelbė finansų ministras Tendai Biti, kuris pažymėjo, kad kai kurie viešojo sektoriaus darbuotojai yra turtingesni už pačią valstybę. Jis pridėjo, kad valstybės finansai yra ištikti paralyžiaus, o valstybė nepasiekia savo užsibrėžtų tikslų.
Tiesa, į tokius T.Biti pareiškimus reikėtų žiūrėti atsargiai. Mat dar keliais metais anksčiau Zimbabvės vyriausybė iš deimantų prekybos turėjo gauti apie 600 milijonų dolerių, tačiau iš jų vos 40 milijonų atsidūrė centriniame valstybės biudžete. Kur dingo likę pinigai, niekas pasakyti nesiruošė – tačiau būtinai paskelbė apie 217 dolerių likutį valstybės banko sąskaitoje.
Zimbabvės ekonomika ėmė sparčiai kristi tada, kai šio tūkstantmečio pradžioje šalies prezidentas Robertas Mugabe pradėjo periminėti baltiesiems priklausančius ūkius. Visa tai pakirto užsienio investuotojų pasitikėjimą šalimi, paralyžiavo gamybą, iššaukė taprtautines sankcijas bei atbaidė turistus.
Toliau sekė infliacija, kuri per dešimtetį sudarė net 231 milijoną procentų, o infrastruktūra ėmė griūti. Tiesa, vėliau situacija stabilizavosi. Tačiau viešieji finansai ir toliau liko tikroje betvarkėje, o vietinis verslas kovojo su nestabiliu elektros tiekimu, likvidumo trūkumu ir dideliais darbo kaštais.
Paskelbusi, kad jos banko sąskaitoje tėra 217 dolerių, Zimbabvės vyriausybė taip pat pranešė, kad ji neturi pinigų tų metų rinkimams ir konstituciniam referendumui organizuoti. Todėl šalis buvo priversta kreiptis į tarptautinę bendruomenę.
Rinkimų organizavimas valstybei tais metais turėjo kainuoti apie 104 milijonus dolerių, o metinis biudžetas siekė 3,8 milijardus dolerių.
Valstybės nacionalinė valiuta yra JAV doleris ir Pietų Afrikos ruandas.
