Kai kurie sako, kad be muzikos jie negali mokytis, nes būna per tylu. Tuo tarpu kitus muzika labai blaško, todėl dirbant ar mokantis jiems reikia tylos.
Tad ar tiesa, kad muzikos klausymasis padeda geriau susikaupti mokantis? O gal tai yra dėmesio blaškymas, kurio nesuvokiame? Štai ką apie tai mano mokslas.
Mocarto efektas
Teorija, kad muzikos, o tiksliau – klasikinės muzikos klausymasis daro žmones protingesniais, atsirado dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.
Dr. Gordonas Shaw, kuris atliko tyrimą apie erdvinio samprovavimo vietą smegenyse, jį pavadino Mocarto efektu.
Kartu su savo buvusiu studentu absolventu Xiodanu Lengu jis sukūrė smegenų modelį ir panaudojo muzikines natas, kad atkartotų smegenų aktyvumą, kuris analizuojant priminė klasikinės muzikos natas.
Tai leido jiems išbandyti klasikinės muzikos rezultatus su studentų smegenimis. 1993 metais jis pranešė, kad koledžo studentų grupės intelekto koeficientas padidėjo 9 punktais dėl to, kad jie klausė Mocarto „Sonatą dviems pianinams“. Kai buvo pranešta apie šio tyrimo rezultatus, žiniasklaida ėmė teigti, kad klasikinė muzika padeda vaikams tapti protingesniais.
Tai lėmė žaislų atsiradimą, taip pat atsirado patarimai besilaukiančioms moterims dėti ausines ant pilvų, kad kūdikiai galėtų klausytis klasikinės muzikos ir dėl to gimtų protingi.
Vėliau paaiškėjo, kad Mocarto efektas yra klaidingas, todėl jis buvo pervadintas Mocarto mitu. Taip įvyko dėl eilės priežasčių. Pirma, buvo tikrinamas tik erdvinis koledžo studentų samprotavimas, dėl ko jie turėjo atlikti tokias užduotis, kaip popieriaus lankstymą ar labirinto išsprendimą – o tai yra tik viena intelekto dalis.
Praėjus 10 metų po to, kai minėta teorija išpopuliarėjo, mokslininkų komanda surinko rezultatus iš 40 tyrimų apie Mocarto efektą – ir nerado beveik jokių įrodymų, kad klasikinės muzikos klausymasis iš tiesų padeda atlikti tam tikras užduotis.
Muzika gerina nuotaiką
Tiesa, klausydami mėgstamos muzikos galite tapti laimingesniais – kadangi muzika padidina dopaminoa lygį ir kelia malonias emocijas. Dopaminas yra neuromediatorius, kuris skatina laimės ir susijaudinimo jausmus.
Taip pat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad būdami geros nuotaikos žmonės geriau sprendžia problemas – nei būdami blogos ar neutralios nuotaikos.
Atpalaiduojanti muzika taip pat padeda studentams sumažinti stresą ir nerimą, dėl ko jie mokosi efektyviau.
Kitas tyrimas parodė, kad muzikos klausymasis sumažina žmogaus kortizolio lygį. Kortizolis yra hormonas, kuris įprastai yra atsakingas už stresą ir nerimą.
Kadangi muzika padeda atsipalaiduoti, visa tai gali leisti pagerinti miegą. Kai žmogus geriau miega, jis rečiau patiria stresą, o tai gerina produktyvumą mokantis.
Ilgoms mokymosi sesijoms foninė muzika padeda, kadangi tada studentai būna geresnės nuotaikos, o tai didina motyvaciją ir leidžia labiau susikaupti. O tai savo ruožtu padeda studentams ilgiau mokytis.
Gali ir pakenkti
Keletas atliktų tyrimų parodė, kad moksleiviai ar studentai, kurie klausėsi muzikos atlikdami tokias užduotis kaip skaitymą ar rašymą, buvo ne tokie efektyvūs ir įsisavino mažiau informacijos nei tie, kurie mokydamiesi muzikos nesiklausė.
Be to, mokslininkai sako, kad stengiantis suprasti skaitomą medžiagą, tranki ar agresyvi muzika veikia neigiamai – o taip pat neigiamai veikia ir nuotaiką, kas mažina efektyvumą atliekant užduotis.
Tiesa, atlikti tyrimai rodo, kad muzika padeda įsiminti. Anot keliamų teorijų, prisiminimai geriau fomuojasi esant gerai nuotaikai.
Tiesa, studentai, kurie naudoja muziką, kuri jiems padėtų įsiminti informaciją, dažnai susiduria su sunkumais mėgindami prisiminti informaciją – kadangi testus rašo tylioje aplinkoje. Įrodyta, kad informacijos įsiminimas yra efektyvesnis, kai tai daroma panašioje aplinkoje, kaip ir toje, kurioje tą informaciją reikia prisiminti.
Taigi, studentai, kurie labiau mėgsta mokytis tylioje aplinkoje, gauna daugiau naudos tada, kai vėliau šią informaciją reikia prisiminti rašant testą.
Svarbu ir žodžiai
Anot Finikso universiteto (JAV) atlikto tyrimo ( o taip pat ir kitų įvairių tyrimų), muzika, kurioje girdimi ir žodžiai, itin blaško rašant, skaitant ar mokantis. Pasirodo, smegenims yra sunku apdoroti muzikos žodžius ir suskoncentruoti mokymuisi. Kitaip tariant, tai yra daugiafunkcinis darbas, dėl kurio intelekto koeficientas sumažėja iki 10 punktų.
Tiesa, pastebėta viena išimtis – muzika su žodžiais neblaško tada, kai žodžiai yra klausytojui iš visiškai nežinomos kalbos.
Apibendrinant, jeigu muzikos klausymasis jus blaško, geriausiai muzikos nesiklausyti ir nenaudoti to siekiant tapti geresniu ir protingesniu studentu. Tačiau jei ji jus atpalaiduoja ir pagerina nuotaiką, tada galima pamėginti klausytis raminančios foninės muzikos be žodžių (ar su žodžiais jums visiškai nežinoma kalba), kad ji jūsų neblaškytų ir nemažintų mokymosi efektyvumo.
Tačiau kaip ir dauguma mokymosi procesų, viskas priklauso nuo kiekvieno individualaus žmogaus – tad ar muzika padeda, ar trukdo, teks išsiaiškinti patiems.
