Tačiau 2009 m. vykusio pokalbio tarp Charlie'o Rose'o ir R.Reigano valstybės sekretoriaus George‘o Shultzo metu, M.Gorbačiovas atskleidė, kad R.Reaganas jo paklausė, ar šalys galėtų trumpam pamiršti tarpusavio problemas, jeigu pasaulį užpultų ateiviai.
Pokalbio, kuriame pats G.Shultzas nedalyvavo, metu, R.Reaganas uždavė klausimą M.Gorbačiovui: „Ką darytumėte, jeigu Jungtines Valstijas staiga užpultų kas nors iš atviro kosmoso? Ar mums padėtumėte?“.
M.Gorbačiovas atsakė, kad neabejotinai padėtų, o R.Reaganas patvirtino, jog taip pat padėtų, jeigu analogiškoje situacijoje atsidurtų Sovietų Sąjunga.
Žinoma, ateiviai Žemės taip ir neužpuolė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, todėl šis susitarimas nebuvo patikrintas praktikoje. Tačiau tokiu klausimu nereikėtų stebėtis, kadangi prezidentas R.Reaganas, kuris branduolinę atgrasymo programą pavadino „Žvaigždžių karai“, buvo didelis mokslinės fantastikos gerbėjas. Jis užaugo skaitydamas Edgaro Rice‘o Burroughso mokslinės fantastikos noveles, kurių pagrindiniai personažai buvo Johnas Carteris iš Marso ir Tarzanas.
Įdomu tai, kad kartais šios knygos turėdavo įtakos tam, kaip R.Reaganas valdė šalį. Savo valdymo metais R.Reaganas Nacionalinės kosmoso politikos klausimais kliovėsi Piliečių patariamąja taryba, kurią sudarė astronautai, inžinieriai ir netgi mokslinės fantastikos rašytojai, tokie kaip Robert'as Heinlein'as ir Jerry'is Pournelle'as. Ši taryba patarinėdavo ateities technologijų ir kosmoso politikos klausimais. Tiesą sakant ši taryba netgi padėjo sukurti pirmosios R.Reagano kalbos pristatant „Žvaigždžių karų“ programą dalis.
Sunku pasakyti, ar R.Reagano klausimas M.Gorbačiovui apie ateivių užpuolimą buvo rimtas, tačiau R.Reaganas buvo pirmasis aukštas valstybės pareigūnas, kuris apmąstė kovos su nežemiškos kilmės gyvybe taktiką.
XX amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose JAV armijos inžinieriams buvo skirta užduotis sugalvoti teorinius ginklus, kurie būtų skirti neegzistuojančioms Mėnulio bazėms apginti. Taip pat vėliau paaiškėjo, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sovietų „Almaz“ stotis turėjo ne tik itin slaptą kosminę patranką, bet ją ir išbandė.
Parengta pagal smithsonianmag.com.
