Atsakymo ieškoję mokslininkai išsiaiškino, kad tai labiausiai susiję su genetika.
Kitaip tariant, aukštus tėvus turintys žmonės taip pat turės mokėti už papildomą vietą kojoms lėktuve, jeigu ankstyvoje vaikystėje nesusidurs su tam tikrais sunkumais. Tyrimai parodė, kad bloga mityba ir sunkios ligos ankstyvoje vaikystėje gali užkirsti kelią pasiekti genetinį ūgio potencialą.
Šie sunkumai netgi gali turėti įtakos vidutinio ūgio pokyčiams visoje šalyje. 2016 m. Imperatoriškojo Londono koledžo atliktame tyrime, kuris buvo publikuojamas žurnale „eLife“, analizės parodė, kad aukščiausi pasaulyje vyrai gyvena Nyderlanduose, o aukščiausios moterys – Latvijoje. Tačiau, anot tarptautinės Neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių bendradarbiavimo organizacijos, taip buvo ne visuomet.
Skaičiuojamosios matematikos, mokslo ir inžinerijos profesorius Stephen Hsu iš Mičigano universiteto sako, kad Pietų Korėjoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje manoma, jog sekančios kartos ūgio padidėjimas nutinka dėl pagerėjusios mitybos. Anot jo, baltymų, kalcio ir bendro suvartojamų kalorijų skaičius laikui bėgant išaugo.
Tuo tarpu kitos šalys krito Neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių bendradarbiavimo lentelėje. Pavyzdžiui, 1985 m. JAV buvo 38-oje aukščiausių tautų skaičiuje pasaulyje, tačiau 2019 m. ji nukrito į 58-ą vietą. Ar taip nutiko dėl šalį veikusios imigracijos iš šalių, kuriose vidutinis ūgis yra mažesnis? Ir ar tokiu atveju viską lemia genetika? S. Hsu sako, kad tai yra vienas veiksnys, bet ne vienintelis.
Pasak mokslininko, neskaitant imigracijos, kai kurie žmonės hipotizuoja, kad mitybos kokybė dėl išaugusio greitojo maisto ir saldžių gazuotų gėrimų vartojimo suprastėjo. Taip pat gali būti, kad kitos šalys tiesiog aplenkė JAV. Amerikiečiai nebūtinai darosi mažesni – jų ūgis paprasčiausiai nedidėja taip greitai kaip kitų.
Prasta mityba nėra vienintelis aplinkos nulemtas veiksnys, kuris turi poveikį žmogaus ūgiui. Sunkios ligos taip pat gali paveikti augimą, ypač jei jos užklumpa vaikystėje – celiakija, kaulų ligos, tokios kaip rachitas ir nepilnamečių osteoporozė, taip pat mažakraujystė – yra keli pavyzdžiai.
Nors nesveika mityba bei sunkios ligos vaikystėje gali lemti mažesnį ūgį, tyrimas rodo, kad genetika šiuo atveju turi didesnę reikšmę.
2018 m. žurnale „Genetics“ publikuotame tyrime S. Hsu pademonstravo genų svarbą ūgiui. Kartu su kolegomis jis panaudojo mašininį mokymasi ir kompiuterinius algoritmus, kad išanalizuotų beveik pusės milijono žmonių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, genomus. Išanalizavę duomenis, mokslininkai sugebėjo tiksliai išprognozuoti žmogaus ūgį ir kaulų tankį vien iš jų genų.
Dar daugiau, genetinės mutacijos ir hormonų disbalansas taip pat buvo siejamas su mažesniu ūgiu, įskaitant dvarfizmą (būseną, kada žmogus užauga iki maždaug 147 centimetrų ūgio). Dvarfizmą galima skaidyti į du porūšius.
Pirmas yra neproporcingas dvarfizmas, kada kai kurios kūno dalys yra mažos, tačiau kitos yra vidutinio ar net didesnio dydžio. Antras yra proporcingas dvarfizmas, kada visos kūno dalys yra proporcingai mažesnės už vidurkį. Abi dvarfizmo rūšys yra genetinės, taip pat egzistuoja apie 200 genetinių variacijų, sukeliančių vieną iš dviejų dvarfizmo rūšių. Kai kurie iš šių genų yra genetiškai dominuojantys, o tai reiškia, kad žmogus turi paveldėti genus tik iš vieno tėvų, o kiti yra genetiškai atsparūs – tokiam žmogui būtina paveldėti genus iš abiejų tėvų.
Tuo tarpu kiti žmonės gali užaugti labai aukšti. Aukščiausias istorijoje žmogus Robertas Wadlow buvo 272 centimetrų ūgio. Toks perteklinis augimas, kartais vadinamas gigantizmu, gali būti onkologinės ligos ženklu. Pavyzdžiui, vaikų su augliais hipofizėje organizmai pagamina pernelyg daug augimo hormonų.
Tačiau S. Hsu sako, kad, neskaitant medicininių būklių, sveikai besimaitinančių žmonių ūgį pagrinde nulemia genetika.
Parengta pagal livescience.com.
