1990 metais mokslininkai iš Nacionalinės kraujo grupių laboratorijos ant nuolatinės kraujo donorės Sarah kraujo kūnelių atrado naujovišką antigeną. Šis antigenas buvo pavadintas jos vardu: „SARA“. Šis antigenas neatitiko nei vienos žinomos kraujo grupių antigenų šeimos, o buteliukas su neįprastu Saros krauju buvo užšaldytas ir patalpintas kraujo archyve.
Maždaug po 20 metų organizacija „Lifeblood“ gavo kraujo pavyzdžius iš kolegų, dirbančių Kanados kraujo paslaugų centre, kurie savo ruožtu šio kraujo pavyzdžius gavo iš šeimos, kurių kūdikiui iškart po gimimo prireikė kraujo perpylimo. Kanados mokslininkai manė, kad šis atvejis gali būti susijęs su retu SARA antigenu, todėl išsiuntė kraujo pavyzdžius į Australiją patvirtinimui.
Motinos plazma buvo palyginta su 50 archyvuose saugomų retų kraujo kūnelių rūšių, ir sureagavo tik su vieninteliu pavyzdžiu – raudonaisiais kraujo kūneliais SARA. Doktorantė Rhiannon McBean iš „Lifeblood“ tyrimų ir vystymo centro bei Sidnėjaus universiteto paaiškino šiuos rezultatus taip: „Tėvo kraujas sutapo su SARA, o motinos – ne. Ji turėjo antikūnių, kurie stipriai reagavo su SARA antigeną turinčiais kraujo kūneliais. Kūdikiui reikėjo dvigubos kraujo perpylimo procedūros, kad išgyventų“.
Kadangi paaiškėjo, kad problema kilo dėl nesuderinamumo su SARA antigenu, „Lifeblood“ mokslininkų komanda, kuriai vadovavo profesorė Cate Hyland, nusprendė išsiaiškinti už tai atsakingą geną. Tiek iš Kanados, tiek iš Australijos šeimų, įskaitant kelių kartų šeimos narius, buvo paimti kraujo ir DNR pavyzdžiai. Kad nustatytų geną, mokslininkai pirmiausiai nustatė šeimos narius, kurie nešioja antigeną – tikrindami, kurių narių kraujas reaguoja su antikūniais, esančiais kanadietės motinos kraujo plazmoje. Kitas žingsnis buvo surasti genų seką, kuria dalijasi tik tie šeimos nariai.
R. McBean pasakoja, kad mokslininkai panaudojo visą eksomų (genomo dalies) seką, kuri nuskaito visą žmogaus DNR koduojantį regioną. Tai yra naujausia technologija, kuri dar prieš penkerius metus mokslininkams dar nebuvo plačiai prieinama. Analizės metu Australijos šeimos kraujyje buvo rasta 500 000 pavienių nukleotidų variacijų – todėl atrasti vieną variaciją, atsakingą už SARA antigeną, buvo nepaprasto kruopštumo ir pastangų reikalaujanti užduotis.
Nepaisant to, R. McBean sistemiškai atrinko duomenis. Ji sako, kad kadangi SARA yra toks retas antigenas, mokslininkai žinojo, jog ieško kažko, kas dar nebuvo prieš tai atrasta – o taip pat buvo ieškoma to, kas atitinka paveldimumo kriterijų. Atlikę galutinę analizę, mokslininkai sužinojo, kad SARA antigeną nešiojančių žmonių organizmuose vienas nukleotidas pakeitė visą DNR seką, koduojančią glisoforiną A – vieną pagrindinių baltymų ant raudonojo kraujo kūnelio paviršiaus.
Vėliau kaip naują kraujo grupę SARA antigeną oficialiai pripažino Tarptautinė kraujo perpylimo bendruomenė. Tuo tarpu jaunoms SARA antigeną turinčioms šeimoms, kuriose SARA antigenas yra paveldimas, tai reiškia, kad ateityje jos galės sėkmingai planuoti šeimos pagausėjimus.
