Tikras stebuklas, tačiau, anot Gynybos ministerijos, kareivis nepatyrė didesnių sužeidimų.
Nutikimas įvyko šių metų liepos 6 dieną – po to, kai Camp Robertso bazėje dislokuoti kariai Kalifornijos nacionalinės gvardijos treniravosi atlikdami šuolius iš didelio aukščio – tačiau mokydamiesi išskleisti parašiutus žemame aukštyje.
Ši technika yra naudojama desantuojant kareivius ir jų įrangą ypač priešiškoje aplinkoje, o tokios operacijos metu kareiviai šoka iš didelio aukščio (net iki 12 kilometrų), tačiau parašiutus išskleidžia labai žemai (maždaug 900 metrų aukštyje), kol galiausiai pasiekia žemę.
Tokia technika leidžia kareiviams greitai pasiekti tikslines zonas ir išlikti nepastebėtiems priešo – tačiau nesuteikia vietos klaidoms ar technikos gedimams. Dėl šios priežasties tokia technika naudojama tik specializuotų dalinių, o Britanijoje tokie daliniai yra Speciieji oro padaliniai (angl. Special Air Service, SAS) ir Specialieji jūrų daliniai (angl. Special Boat Service, SBS).
Pranešama, kad Šių pratybų metu parašiutininkas šoko iš žemesnio aukščio (maždaug 4,5 km). Pagrindinis parašiutas neišsiskleidė, tada jis mėgino išskleisti atsarginį parašiutą – tačiau nespėjo to padaryti laiku. Kareivis ir toliau krito dideliu greičiu, kol įsirėžė į gyvenamojo, bet apleisto namo stogą. Laimei, name nieko nebuvo, o karį išlaisvino specialiosios tarnybos. Ataskadero policijos departamentas liepos 7 dieną aprašė įvykį socialiniame tinkle „Facebook“.
Nors tai atrodo neįmanoma, tačiau kritimas iš 4500 metrų aukščio mažai kuo skiriasi nuo kritimo iš 450 metrų aukščio. Norint pasiekti maksimalų kritimo greitį, kuris siekia 200 km/h, vidutiniškai prireikia 12 sekundžių, ir per tą laiką žmogus jau būna įveikęs 450 metrų atstumą. Tuomet parašiutininkas išlaiko stabilų greitį viso kritimo metu, kol galiausiai išskleidžia parašiutą, kad sulėtintų kritimą. Dėl šios priežasties išgyventi kritimą iš didelio aukščio yra visai realu – ypač kai greitį sulėtina pusiau išsiskleidęs parašiutas, kas ir nutiko šiuo atveju.
Ilgiausias išgyventas laisvasis kritimas be parašiuto įvyko 1972 metų sausio 26 dieną. Lėktuvo skrydžio metu 10 kilometrų aukštyje bagažo skyriuje sprogo bomba, dėl kurios lėktuvas perlūžo, o jame liko įkalinta Vesna Vulovič. Po 10 160 metrų kritimo lėktuvo korpusas trenkėsi į žemę, ir jame buvo rasta be sąmonės krėsle gylinti V. Vulovič. Mokslininkai nustatė, kad dėl žemo kraujospūdžio ji prarado sąmonę, dėl ko jos širdis kritimo metu atlaikė, ir tokiu būdu ji išgyveno kritimą. Antrojo pasaulinio karo istorijos taip pat užsimena, kad kareiviai išgyvendavo laisvus kritimus iš 6096 metrų aukščio – tačiau tai iš tiesų buvo reti atvejai.
