Žaisdamos namų rungtynes, dauguma Šiaurės Amerikos futbolo ir ledo ritulio komandų dėvi ryškias, daugiaspalves aprangas. Tuo tarpu svečių komanda dažniausiai turi vilkėti baltą aprangą – nebent duodamas specialus leidimas vilkėti kitokios spalvos aprangą.
Tuo tarpu krepšinyje yra priešingai. Tiek aukštosiose mokyklose, tiek profesionalų varžybose būtent namų komanda dėvi baltas aprangas, tuo tarpu svečiai dėvi labiau išsiskiriančias, ryškesnes aprangas.
Tokias taisykles turi NCAA, NBA ir WNBA lygos. Oficialioje NCAA lygos taisyklių knygoje rašoma, kad priešingų komandų aprangos turi būti kontrastingos. Ten taip pat minima, kad namų komanda turi vilkėti šviesius marškinėlius ir šortus, o svečių komanda turi vilkėti tamsius marškinėlius ir šortus. Šią taisyklę pakeisti konkuruojančios komandos gali bendru sutarimu.
Tačiau kaip ši tradicija atsirado? Taip nutiko dėl Amerikos istorijos.
Maždaug XX amžiaus pradžioje Didžiosios lygos beisbolo klubai pradėjo teikti pirmenybę tamsiai mėlyniems, juodiems ar pilkiems marškinėliams išvykų rungtynėse, o namuose žaisdavo dėvėdami baltą aprangą. Tais laikais rasti skalbimo paslaugas kituose miestuose būdavo sunku, todėl kelias iš eilės rungtynes išvykose žaidžiančios komandos neturėdavo pasirinkimo kaip tik dėvėti tuos pačius, neskalbtus marškinėlius. Tad tamsios aprangos padėdavo paslėpti neišvengiamą purvą ir žolės dėmes.
Pirmaisiais formavimosi metais krepšinio, kuris buvo jaunesnis sportas, komandos pasisavino šią tradiciją. Kiekviename lygyje – nuo mokyklos komandų iki profesionalų – klubai namie dažniausiai žaidžia vilkėdami baltomis aprangomis, o išvykose – standartinių spalvų aprangomis. Tiesa, būna ir išlygų.
Kaip pavyzdį galime paimti Los Andželo „Lakers“. 1967 metais legendinė komanda ėmė naudoti visiškai naujų spalvų aprangas. Seniau komandos spalvos buvo tokios: tamsiai mėlyna, „karališkoji mėlyna“ ir balta. Tačiau 1967 metais komanda pristatė violetinės ir geltonos spalvų derinį. Be to, „Lakers“ komanda tapo pirmąja NBA komanda, kuri savo namų rungtynėse ėmė naudoti ne baltą aprangą. Vietiniai gerbėjai priprato stebėti Jerry Westą ir kompaniją laiminčius vilkint naująją geltonąją aprangą.
Be to, kai atvyksta žaisti komandos iš kitų miestų, gerbėjai pamato įvairiausių skirtingų spalvų ir dizainų marškinėlių. Žinant, kaip komandos mėgsta eksperimentuoti, šioks toks pastovumas žaidžiant namuose yra sveikintinas.
