Heliu pripildytas balionas kyla į orą Žemėje, jis nebūtinai jis pakils kitose planetose ar jų palydovuose. Mat tam, kad balionas laikytųsi bet kurioje atmosferoje, jo viduje esančios dujos turi būti lengvesnės nei balioną supantis oras.
Itin lengvas helis lengvai pakyla į orą Žemės atmosferoje, kurią daugiausia sudaro sunkus molekulinis azotas ir deguonis. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinierius Marcas Raymanas sako, kad Mėnulyje oro nėra, todėl heliui nebūtų virš ko kilti. Negalėdamas įveikti Mėnulio gravitacijos – kuri sudaro vos 1/6 Žemės gravitacijos jėgos – helio pripildytas balionas tiesiog nukristų ant Mėnulio paviršiaus.
Tačiau jeigu tokį balioną mėgintume paleisti Tarptautinėje Kosminėje Stotyje, susidurtume su priešingomis sąlygomis. Kadangi atmosferos slėgis TKS yra palaikomas toks, koks Žemėje, helio balionas turėtų reikiamas sąlygas kilti – tačiau stotyje nėra jokios gravitacijos, todėl nebūtų kam stumti baliono nei į viršų, nei į apačią. M.Raymano teigimu, balionas paprasčiausiai liktų kabėti ore – taip pat kaip ir stotyje paleidus plaktuką.
Jeigu vis dėlto norėtumėte surengti nežemišką vakarėlį su helio balionais, jį organizuokite Marse. Retas oras Raudonojoje planetoje yra sunkesnis nei dideliame aukštyje Žemėje, kurioje tokie balionai be vargo kyla į orą. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad Marse gravitacija yra dviem trečdaliais silpnesnė nei Žemėje, heliu pripildytas balionas Raudonojoje planetoje kiltų labai aukštai.
