Howellas Davisas ir pilies užgrobimas
Howellas Davisas buvo vienas sumaniausių piratų istorijoje – ir jo pagrindinis įrankis buvo ne žiaurumas, bet gudrumas. 1718 metais kapitonas H.Davidas nusprendė užgrobti Gambijos pilį, kuri veikė kaip anglų fortas Afrikos pakrantėje. Tačiau jis nepuolė patrankomis – o sugalvojo vieną triuką. Apsimesdamas turtingu pirkliu, ieškančiu vietinių vergų, jis įgijo pilies vadovo pasitikėjimą. O kai buvo pakviestas į pilį, nurodė savo vyrams įsiterpti tarp pilies sargybos ir jų ginklų.
Staiga piratų katitonas išsitraukė pistoletą ir nukreipė jį į pilies vadovą – o jo vyrai užėmė pilį neiššovę nei vieno šūvio. Laimingi piratai užrakino kareivius, išgėrė visą pilyje buvusį alkoholį, ėmė šaudyti pilies patrankomis ir pasisavino apie toną sidabro.
Henry Jenningsas ir lobio užgrobimas
1715 metų liepos 19 dieną didžiulė ispanų flotilė, kurią sudarė 10 lobių pilnų galeonų ir lydintys karo laivai, netikėtai netoli Floridos susidūrė su audra – ir buvo sunaikinta. Apie pusė ispanų jūreivių išgyveno – o kai buvo išplauti į krantą, jie iškart puolė rinkti išsibarsčiusio lobio likučius. Žinia apie ispanų nesėkmę netruko pasklisti, ir kiekvienas Karibų piratas patraukė link Floridos. Pirmasis atvyko kapitonas H.Jenningsas – ir iškart užgrobė išsigelbėjusių ispanų stovyklą bei 87 000 svarų sterlingų vertės sidabrą – neiššovę nė vieno šūvio.
Calico Jack ir burlaivio užgrobimas
Calico Jack Rackhamos situacija buvo prasta. Siekdamas pasipildyti atsargų, jis kartu su savo vyrais išsilaipino nuošalioje Kubos įlankoje – bet tada netikėtai pasirodė didžiulis ispanų laivas su patrankomis. Ispanai jau buvo užgrobę anglų burlaivį neva dėl to, kad šie neteisėtai įplaukė į ispanų vandenis. Vanduo buvo nuslūgęs, todėl ispanai negalėjo pasiekti C.J. Rackhamo tą dieną – todėl užblokavo išplaukimą ir nusprendė palaukti kito ryto. Bet naktį C.J. Rackhamas su vyrais nuirklavo iki užgrobto anglų laivo ir tyliai perėmė jo valdymą. Atėjus rytui, ispanai ėmė šaudyti į senąjį C.J. Rackhamo laivą – bet pats C.J. Rackhamas kartu su savo vyrais jau buvo pasprukęs.
Juodabarzdžio blokada
1718 metų balandžio mėnesį Edwardas „Juodabarzdis“ Teachas suprato, kad turtingas Čarlstono uostas buvo praktiškai neginamas. Savo laivą „Queen Anne‘s Revenge“ jis pastatė uosto prieigose ir netrukus užėmė keletą įplaukiančių ir išplaukiančių iš uosto laivų. Juodabarzdis pasiuntė miestelio valdžiai žinutę, kad miestelis yra jo rankose (o taip pat ir jo užgrobtų laivų įgulos) ir pareikalavo išpirkos. Po kelių dienų jam buvo sumokėta išpirka – dėžė vaistų.
Kapitonas Morganas ir Portobello užgrobimas
Kapitonas Henry Morganas buvo labai sumanus piratas – ir šiame sąraše yra minimas du kartus. 1668 metų liepos 10 dieną legendinis kapitonas H.Morganas ir nedidelė piratų armija užpuolė nieko neįtariantį Ispanijai priklausantį Portobelo uostą. H.Morganas ir 500 jo vyrų greitai įveikė gynybą ir užėmė gyvenvietę. Užgrobę miestą, jie netrukus pasiuntė žinutę Panamos gubernatoriui – reikalaudami išpirkos ir grasindami, kad negavę išpirkos, sudegins miestelį. Ispanai sumokėjo išpirką, o piratai pasidalino tiek išpirką, tiek miestelyje užgrobtą grobį – o kapitono reputacija buvo įtvirtinta amžiams.
Seras Francis Drake‘as ir „Nuestra Senora de la Concepcion“
Seras Francis Drake‘as įvykdė ne vieną žygį prieš ispanus – ir sunku kurį nors iš jų išskirti – tačiau laivo „Nuestra Senora de la Concepcion“ užgrobimas būtų vertas atsidurti bet kurio pirato sėkmingiausių operacijų sąraše. „Concepcion“ buvo galingas laivas, pramintas „Cacafuego“ (liet. mėšlašaudys). Jis reguliariai gabendavo lobį iš Peru į Panamą, iš kur turtai būdavo plukdomi į Ispaniją. F. Drake‘o laivas „Golden Hind“ susitiko „Concepcion“ 1579 metų kovo 1 dieną. Apsimetęs pirkliu, F. Drake‘as sugebėjo prisiartinti prie pat „Concepcion“ ir tuomet atidengė ugnį. Ispanai liko apstulbę ir piratai užėmė laivą ispanams nė nespėjus suprasti, kas vyksta. F.Drake‘as užgrobė laivą be pasipriešinimo.
Laive rastas lobis ir jo kiekis tiesiog pribloškė – jam iškrauti prireikė net šešių dienų Kai F. Drake‘as lobį atgabeno į Angliją, karalienė Elžbieta I jį įšventino į riterius.
Ilgojo Beno laimikis
Henry „Long Ben“ (liet. Ilgasis Benas) Avery pirato karjera truko neilgai. 1695 metų liepos mėnesį, praėjus vos metams vadovaujant per maištą užgrotam laivui, H.Avery užpuolė ir užgrobė piligrimus gabenusį laivą „Ganj-i-Sawai“, kuris priklausė Indijos princui. Tai buvo vienas pelningiausių užgrobimų piratavimo istorijoje. Piratai su šiuo turto grįžo į Karibus ir baigė savo piratavimo karjerą. Mitai pasakoja, kad H.Avery su šiais turtais Madagskare įkūrė savo karalystę – tačiau labiau tikėtina istorija, kad jis prarado visus šiuos turtus ir būdamas vargšu mirė Airijoje.
Sklandus kapitino Morgano pabėgimas
1669 metais kapitonas H.Morganas ir jo piratai įplaukė į Marakaibo ežerą, kurį mažas kanalas jungia su Atlanto vandenynu. Kelias savaites jie plėšė ispanų miestelius, įsikūrusius ežero pakrantėse – tačiau užsibuvo pernelyg ilgai. Ispanų admirolas pasirodė su trimis karo laivais ir perėmė kanalo forto kontrolę. H.Morganas buvo užspaustas į kampą.
Bet galiausiai H.Morganas pergudravo ispanų admirolą – ir net du kartus. Pirmiausia jis užpuolė didžiausią admirolo laivą – pasiuntė savo paties didžiausią laivą, prikimštą paraku ir susprogdino priešo laivą į šipulius. Antras ispanų laivas buvo užgrobtas, o trečiasis užplaukė ant seklumos ir buvo sunaikintas.
Tada H.Morganas apsimetė, kad siunčia savo vyrus į krantą – o kai forte buvę ispanai pervilko patrankas į kitą pusę, kad nuo jų apsigintų, H.Morganas su naktiniu potvyniu ramiai išplaukė. H.Morganas pabėgo be menkiausio įdrėskimo – ir su visu grobiu.
„Juodojo Barto“ sėkmė
Bartholomew „Juodasis Bartas“ Robertsas buvo geriausias Piratų Aukso amžiaus plėšikas – ir nesunku suprasti, kodėl. Kartą plaukdamas nuo Brazilijos krantų jis sutiko didžiulę 42 laivų flotilę, kurią saugojo du didžiuliai karo laivai, turėję po 70 patrankų. Tai buvo kasmetinė portugalų turtus iš Naujojo pasaulio plukdanti flotilė. B. Robertsas tyliai prisijungė prie šios flotilės – ir artimiausią naktį užgrobė vieną iš laivų be jokio garso.
Užgrobti jūreiviai parodė, kuris flotilės laivas turi didžiausią lobį – ir kitą dieną priplaukęs prie jo, B.Robertsas jį užuolė. Niekam nespėjus suprasti kas dedasi, B.Robertsas jau buvo užgrobęs lobį gabenantį laivą – ir kartu su abiem laivais paspruko. Galingoji palyda ėmė vytis, tačiau buvo per lėta – B. Robertsas paspruko.
