Ką sako Biblija?
Biblija pateikia kelias užuominas apie Jėzaus Kristaus fizinę išvaizdą. Daugiausiai apie tai pasakoma pirmosiose keturiose Naujojo Testamento knygose - Mato, Morkaus, Luko ir Jono Evangelijose. Anot šių Evangelijų, Jėzus buvo žydas, gimęs Betliejuje ir užaugęs Nazareto miestelyje, Galilėjoje (buvusi Palestina, dabar Izraelis), pirmajame mūsų eros amžiuje.
Iš Luko Evangelijos žinome, kad Jėzus dvasininko pareigas pradėjo eiti sulaukęs 30 metų amžiaus - tačiau visiškai nenurodoma, kaip jis atrodė. Tik užsimenama, kad jis niekuo neišsiskyrė iš kitų. Kai Jėzus prieš nukryžiavimą buvo suimtas Getsemanės sode, Judas Iskariotas turėjo kariams parodyti Jėzų, kad šis būtų atskirtas nuo kitų apaštalų - kadangi jie visi atrodė panašūs vienas į kitą.
Apreiškime Jonui rašoma, kad Jėzaus oda buvo tamsaus atspalvio, o jo plaukų tekstūra priminė vilną. Rašoma, kad jo plaukų spalva buvo balta it sniegas, jo akys buvo tarsi ugnies liepsna, jo pėdos - tarsi nugludinta bronza.
Klasikos ir religinių studijų profesoriaus asistentas bei leidinio „Biblical Archeology Review“ redaktorius Robert Cargill iš Jovos universiteto sako, kad mes nežinome, kaip atrodė Jėzus - tačiau jeigu viskas, ką apie jį žinome, yra tiesa, jis buvo Palestinos žydas, gyvenęs Galilėjoje I amžiuje. Todėl, anot R.Cargillo, jis ir turėjo atrodyti kaip Palestinos žydas, gyvenęs I amžiuje, kaip žydas iš Galilėjos.
Kaip per šimtmečius pasikeitė Jėzaus vaizdavimas?
Vieni seniausių meninių Jėzaus atvaizdavimų atsirado dar III mūsų eros amžiaus viduryje, praėjus daugiau nei dviems šimtmečiams po Jėzaus mirties. Tai yra piešiniai senovinėse šv. Domitilos katakombose Romoje, pirmą kartą atrasti dar prieš 400 metų. Juose Jėzus vaizduojamas kaip Gerasis Piemuo – jaunas, trumpaplaukis, barzdos neturintis vyras su avimi ant pečių.
Dar vienas retas Jėzaus portretas buvo atrastas 2018 metais ant bažnyčios griuvėsių sienų pietų Izraelyje. Šis piešinys yra vienas seniausių Izarelyje rastų Jėzaus piešinių - ir buvo nutapytas VI amžiuje. Šiame piešinyje jis vaizduojamas su trumpais, garbanotais plaukais – toks Jėzaus paveikslas buvo gana dažnas rytiniame Bizantijos imperijos regione, ypač Egipte ir Sirijos-Bizantijos regione. Tačiau vėliau iš Bizantijos meno išnyko.
Ilgaplaukio, barzdoto Jėzaus paveikslą, pradėtą vaizduoti IV mūsų eros amžiuje, stipriai įtakojo graikų ir romėnų dievų paveikslai - ypač galingasis graikų dievas Dzeusas. Tuo metu ant Santa Pudenziana bažnyčios Romoje altoriaus Jėzus imtas vaizduoti su ilgu apsiaustu, kartais net su aureole virš galvos.
Krikščionybės kilmės ir Antrosios šventyklos judaizmo profesorė Joan Taylor iš Karališkojo Londono koledžo leidinyje „The Irish Times“ rašė, kad šių piešinių esmė buvo ne pavaizduoti Jėzų kaip žmogų, tačiau perteikti teologines mintis apie Jėzų kaip Kristų (karalių, teisėją) ir dieviškąjį sūnų. O šie piešiniai, anot profesorės, laikui bėgant evoliucionavo kaip Jėzaus standartas, kurį mes visi žinome.
Žinoma, ne visi piešiniai yra tokie, kaip Vakarų kultūroje. Tiesą sakant, kiekvienoje kultūroje Jėzus yra atvaizduojamas savaip. R.Cargillas sako, kad kultūrose žinomos religinės figūros yra vaizduojamos, kad atrodytų taip, kaip toje kultūroje dominuojantis rasinis identitetas.
Kas yra Turino drobulė?
Iš daugybės išlikusių relikvijų apie Jėzų, atrastų per daugybę amžių, viena žymiausių yra Turino drobulė, kuri pasirodė 1354 metais. Tikintieji mano, kad po nukryžiavimo Jėzus buvo suvyniotas į lino drobulę, ir joje yra aiškiai matomas jo veidas. Tačiau dauguma ekspertų atmetė tokią versiją ir teigia, kad drobulė yra padirbta, o ir pats Vatikanas šią drobulę nurodo kaip „ikoną“, o ne „relikviją“.
R.Cargillas sako, kad Turino drobulė jau ne kartą buvo identifikuota kaip viduramžių padirbinys. Mokslininko teigimu, tai yra didesnio reiškinio, kuris egzistavo nuo Jėzaus laikų, dalis – išgauti arba pagaminti objektus, kurie yra susiję su Jėzaus kūno dalimis, jo gyvenimu ir dvasininko pareigomis. Anot jo, tokiu būdu mėginama tarsi įteisinti Jėzaus egzistavimą bei patvirtinti apie jį sakomus teiginius, pateikiant tai kaip stebuklingas galias.
Ką apie Jėzų sako mokslas?
2001 metais į pensiją išėjęs medicinos dailininkas Richardas Neave‘as vadovavo Izraelio ir britų antropologams bei kompiuterių specialistams siekiant sukurti naują Jėzaus paveikslą - remiantis Izraelyje rasta I a. kaukole, kompiuterių modeliais ir žiniomis apie tai, kaip tuomet atrodė žydai. Nors niekas nesako, kad tai yra tiksli Jėzaus išvaizdos rekonstrukcija, mokslininkai mano, kad toks paveikslas yra tikslesnis nei dauguma meninių darbų apie Dievo sūnų. Jame Jėzus vaizduojamas 150 centimetrų ūgio, tamsios odos, tamsių akių, trumpesniais, banguotais plaukais.
2018 metais savo knygoje „What Did Jesus Look Like?“ J.Taylor panaudojo archeologines iškasenas, istorinius tekstus ir tuometį Egipto laidotuvių meną - ir padarė išvadą, kad kaip ir dauguma to meto žmonių Judėjoje bei Egipte, Jėzus tikriausiai turėjo rudas akis, tamsius rudai-juodus plaukus ir alyvuogių rudumo odą. Jo ūgis turėjo siekti apie 166 centimetrus, nes toks buvo vidutinis to meto vyro ūgis.
Nors R.Cargillas sutinka, kad naujausi Jėzaus paveikslai, kuriuose jis vaizduojamas tamsesniais, labiau garbanotais plaukais, tamsesne oda ir akimis, tikriausiai yra arti tiesos, jis pabrėžia, kad mes niekada nesužinosime, kaip tiksliai atrodė Jėzus Kristus. Jis klausia kaip prieš 2000 metų atrodė Galilėjos žydai? Jo manymu, jie tikriausiai neturėjo šviesių plaukų ir žydrų akių.
