Kodėl taip yra? Peterio Gollwitzerio atliktas tyrimas parodė, kad žmonės jaučiasi esantys arčiau savo tikslų, kai apie tai žino kiti. P.Gollwitzeris ir jo kolegos iškėlė hipotezę, kad jeigu kiti pastebės mūsų planus atliekant su tapatybe susijusius veiksmus, mes galime pasijusti esantys arčiau šių su tapatybe susijusių tikslų įgyvendinimo. O kadangi jau jaučiamės esantys arčiau savo tikslų, jaučiame mažesnį poreikį imtis atitinkamų veiksmų. Keli skirtingi atlikti tyrimai patvirtina šią hipotezę.
Mokslininkai tyrinėjo teisės studentus, kurie turėjo tapatybės tikslą tapti sėkmingais teisininkais. Jų buvo paprašyta, kad jie įvertintų balais nuo 1 iki 9, kiek jie ketino išnaudoti mokslo galimybes teisėje. Kitaip tariant, tyrėjai suteikė dalyviams galimybę pasakyti, kad jie ketina pasitelkti su savo tapatybe susijusį elgesį, savo tikslams pasiekti. Toliau įvyko vienas iš dviejų dalykų. Socialinės realybės būsenoje dalyviai apibrėžė atsakymą, kurį norėjo apibrėžti – ir tada klausimyną įmetė į dėžutę. Ne socialinės realybės būsenoje dalyviams tiesiog buvo liepta užbaigti klausimyną ir įmesti jį į dėžutę.
Kad būtų nustatyta, kiek įtakos turėjo socialinis tikslo pripažinimas ir kiek žmonių ėmė šį tikslą įgyvendinti, tyrimo dalyviams buvo duotos 45 minutės, per kurias jie turėjo dirbti su 20 baudžiamųjų bylų. Mokslininkai tai dokumentavo. Rezultatai parodė, kad tyrimo dalyviai socialinės realybės būsenoje (apie kurių planus žinojo eksperimento vadovas) dirbo žymiai mažiau nei ne socialinės realybės būsenoje buvę tyrimo dalyviai (apie kurių planus eksperimento vadovas nežinojo).
Ne tik planų paviešinimas trukdo atlikti veiksmus su šių planų siekimu, bet tai taip pat gali sudaryti išankstinį įspūdį, kad asmuo jau turi trokštamą tapatybę. Kito tyrimo metu teisės studentai atvyko į laboratoriją ir asmeniškai susitiko su dviem kitais žmonėmis, kurie taip pat siekė tapti teisės studentais. Jų visų buvo paprašyta užrašyti planus, kurie turėjo padėti jiems tapti sėkmingais teisininkais. Socialinės realybės būsenoje dalyviai turėjo garsiai perskaityti savo planus eksperimento vadovui ir kitiems dviems „teisės studentams“. Ne socialinės realybės būsenoje jų buvo paprašyta įvertinti 10 nuotraukų patrauklumą.
Tuomet dalyvių buvo paprašyta įvertinti, kiek jie tuo metu jautėsi pilnaverčiais teisininkais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyviai labiau jautėsi pilnaverčiais teisininkais socialinės realybės būsenoje – nei ne socialinės realybės būsenoje. Kai tik studentai pareikšdavo apie savo planus tapti sėkmingais teisininkais kitiems studentams, jie labiau jausdavosi pilnaverčiais teisininkais. Galima nesunkiai numanyti, kad kai žmogus jaučiasi labiau pilnaverčiu teisininku, jis įdės mažiau darbo, kad iš tiesų tokiu taptų.
Šie tyrimo rezultatai yra itin svarbūs šiais laikais, kai žmonės apie savo planus ar veiksmus, kuriais jie siekia savo planų, mėgsta pranešti socialiniuose tinkluose – tokiuose kaip Facebookas (pvz., „šiandien pradedu treniruotis maratono varžyboms“). Tada mes patiktukų ir komentarų forma gauname pripažinimą. Tačiau tai kaip tik gali sutrukdyti pasiekti tapatybės tikslų – todėl būkite atsargūs išsakydami savo planus ar veiksmus, kai siekiate kažkuo tapti.
