Angliškieji langai buvo labai galingi. Jei domitės šaudymu iš lanko, turbūt jau teko apie tai girdėti – tačiau sunku net nupasakoti, kokie galingi jie buvo. Jei jums yra tekę susidurti su lankais, tikriausiai žinote apie Olimpinius lankus. Jų įtempimui reikia reikia 22,5 kilogramų jėgos, ir visa tai jau pasitelkus šiuolaikines, palengvinančias technologijas – seniau šaudymu tokiais lankais reikėdavo dar didesnės jėgos. Be to, šiuolaikiniai lankai turi taikiklius ir atramą rankai – o tai paverčia šaudymą lengvesniu.
Tačiau su viduramžių lankais buvo sunkiau. Kiekvienas naudojimosi viduramžių lanku aspektas buvo fiziologinis – atramai buvo naudojamas rankos krumplis, o taikymasis buvo paremtas praktika ir raumenų atmintimi. Įtempimo jėga buvo žymiai didesnė ir siekė tarp 45 ir 90 kilogramų – ir būtent dėl šios priežasties lankas buvo galingas ginklas.
Įdomu tai, kad dėl daugybės metų, praleistų šaudant tokiais lankais, Anglijos lankininkų skeletai aptinkami deformuoti. Didžiulė šaudyti lankais naudojama jėga kartu su daugybe metų treniruočių nuo jauno amžiaus suformuodavo itin išvystytus peties ir rankos kaulus, kurie kompensuodavo šioje srityje padidėjusius raumenis.
Žemiau pamatysite anglų lankininko skeleto rekonstrukcijos nuotrauką. Atkreipkite dėmesį, kad rankos yra kiek sulenktos, o pečiai gunktelėję – tuo tarpu dešinysis petys bei ranka yra kiek aukščiau nei kairysis petys ir ranka.
Pats angliškasis lankas yra legendinis ginklas. Žinoma, kad šis ginklas parklupdė prancūzus ant kelių ir viduramžiais leido anglams dominuoti mūšių laukuose. Tiesa, pats ginklas iš tiesų nėra angliškas: jis turi velsietiškas šaknis.
Anglai su šiuo ginklu pirmą kartą susidūrė Vilhelmo Užkariautojo organizuotos Velso invazijos metu, XI amžiuje. Normandai buvo taip sužavėti šio ginklo efektyvumu, kad ir patys jį ėmė naudoti. Tiesą sakant, lankų aukso amžiaus laikais Anglijos kariuomenėje didžiąją lankininkų dalį sudarė velsiečiai – kadangi jie buvo laikomi geriausiais lankininkais.
Iki pat šiol egzistuoja populiari nuomonė, kad lankininkais paprastai būdavo iš valstiečių kilę kareiviai – iš ūkio paimti žmonės, kurie būdavo verčiami treniruotis šaudyti lanku ir kovoti svetimose žemėse. Tačiau realybė buvo kiek kitokia: tai, kad karališkasis ediktas reikalavo visus sveikus vyrus nuo 14 metų amžiaus ne mažiau nei 2 valandas per savaitę treniruotis šaudyti lanku, buvo tiesa, tačiau karaliui tarnaujantys lankininkai buvo profesionalūs kareiviai.
Dauguma valstiečių net ir kiekvieną savaitę treniruodamiesi po 2 valandas, neturėjo pakankamų įgūdžių – ir netgi nebūtų galėję tinkamai naudotis žymiai didesnės jėgos reikalavusiais karo lankais.
Realybėje dauguma lankininkų buvo profesionalūs kareiviai, laikyti ankstyvąja vidurine klase, kuriems buvo mokamas atlyginimas, prilygęs amatininkų ir prekeivių atlyginimams. Žinoma, jie nebuvo kilmingieji, jų tarpe buvo ir valstiečių – tačiau sakyti, kad visi anglų lankininkai buvo valstiečiai, būtų klaidinga.
Beje, viena populiaresnių scenų Holivudo filmuose yra šaudymas degančiomis strėlėmis. Tačiau iš tiesų taip niekada nebuvo.
Degančios strėlės egzistavo – pavyzdžiui, Orano apgulties metu 1404 metais degančios strėlės namų padegimams iš tiesų buvo naudojamos. Tačiau tai tebuvo vienintelė jų paskirtis – kaip, pavyzdžiui apgulties ginklas.
Degančios strėlės nebūtų buvusios efektyvios prieš pėstininkus – kadangi dauguma viduramžių šarvų buvo atsparūs ugniai. Be to, paleidus degančią strėlę dideliu greičiu – ir dar iš galingo lanko – ugnis užgestų dar prieš pasiekdama taikinį.
Taigi, jeigu Holivudo filme pamatysite degančią strėlę – žinokite, kad tai yra tik fantazija, nes iš tiesų tokios strėlės kovojant su priešais nebuvo naudojamos. Tačiau galingieji angliškieji lankai buvo kuo tikriausi.
