Kabės, fiksatoriai ar dantų traukimas yra dažniausios priemonės, kurias naudoja odontologai, siekdami ištaisyti blogą sukandimą. Kabės vaikystėje Vakarų pasaulyje tapo tokiu įprastu dalyku, kad tai tampa beveik neišvengiama – apie 50-70 procentų vaikų iki pilnametystės vienu ar kitu laikotarpiu nešioja kabes. Tačiau ką žmonės darydavo, kad ištiesintų dantis iki šiuolaikinės odontologijos atsiradimo?
Pasirodo, kad mūsų protėviai nekentėjo dėl kreivų dantų taip, kaip šiais laikais kenčiame mes. Mūsų protėvių fosilijos atskleidžia, kad kreivų dantų „epidemija“ išsivystė palaipsniui.
Evoliucijos biologas Danielis Liebermanas savo knygoje „The Story of the Human Body“ rašo, kad muziejuje, kuriame jis dirba, yra tūkstančiai kaukolių iš viso pasaulio. Tačiau dauguma kaukolių iš pastarųjų kelių šimtmečių yra tikras odontologo košmaras – jose yra pilna skylių ir infekcijų, dantys susigrūdę, o maždaug ketvirtadalyje kaukolių dantys yra pažeisti.
Ikipramoninių ūkininkų kaukolės taip pat pilnos skylių ir žymių apie buvusius skausmingus pūlinius, tačiau pažeistus protinius dantis turi mažiau nei 5 procentai kaukolių. Palyginimui, dauguma medžiotojų-rinkėjų turėjo beveik tobulai sveikus dantis. Pasirodo, akmens amžiuje ortodontai ir odontologai nebuvo reikalingi.
D.Liebermano pastebėjimus patvirtina daugybė įrodymų. Palyginus 146 viduramžių kaukoles iš apleistų norvegų kapų su šiuolaikinės kaukolėmis, paaiškėjo, kad jau viduramžių žmones kankino blogas sukandimas. Apie 36 procentams viduramžių laikų kaukolių akivaizdžiai reikėjo ortodontinio gydymo – o šiuolaikinių žmonių kaukolių atveju, net 65 procentams žmonių reikėjo tokio gydymo. Tuo tarpu malokliuzijos apraiškos ankstesnių žmonių fosilijose yra itin retos. Medžiotojų-rinkėjų žandikauliai turėjo erdvų ir gražiai išsidėsčiusių dantų lanką, o protiniai dantys visiškai nebūdavo pažeisti – tiesiog Holivudo aktorių svajonė, egzistavusi dar prieš 15 000 metų.
Tad kas vyksta su mūsų burnomis? Kodėl šiais laikais mus kankina kreivi ir susigrūdę dantys? Atsakymas, pasirodo, slypi po pat mūsų nosimis – problema yra mūsų žandikauliai.
Malokliuziją dažniausiai lemia mūsų žandikaulių dydis. Sveikam vystymuisi žandikauliai mūsų burnose turi suteikti pakankamai vietos 32 dantims. Ilgainiui mūsų dantys tapo kreivi, nes sumažėjo žandikauliai. Kodėl taip nutiko? Dėl kultūrinių pokyčių mūsų kasdieniuose gyvenimuose, apie kuriuos net nepagalvojame – kramtymas, kvėpavimas ir žandikaulių ilsinimas nieko nedarant. O šiuo pokyčius nulėmė socioistoriniai pokyčiai – ypač pramonės suklestėjimas.
Mūsų viršutinis žandikaulis atrodo tarsi kaukolės pagrindas, tačiau jį suformavo du kaulai – po vieną kiekvienoje pusėje – kurie susijungė. Mūsų apatinį žandikaulį taip pat sudaro du susijungę kaulai. Jeigu žandikauliai vystosi tinkamai, jie suteikia pakankamai vietos dantims, ir jie kuo puikiausiai telpa burnoje. Tiek viršutinis, tiek apatinis žandikauliai vystantis gali keistis. Tačiau šis procesas ėmė keistis mūsų protėviams vis labiau ėmus naudoti įrankius, gaminti maistą, nustojus gyventi medžiotojų-rinkėjų gyvenimą – ir prieš maždaug 10 000 metų ėmus praktikuoti žemdirbystę.
Antropologai pastebėjo, kad jau ilgą laiką žmonių burnos mažėja. Kadangi proto-žmonės įrankius pradėjo naudoti prieš 3,3 milijonus metų, būtent visą šį laikotarpį žmonių burnos mažėjo. Akmens įrankiai leido pereiti prie mitybos mėsa – kadangi galimybė susmulkinti mėsą leido sumažinti kramtymo kiekį, siekiant išgauti maistingąsias mėsos medžiagas. Tuo tarpu mažiau kramtymo reiškė mažesnį didelių ir galingų žandikaulių poreikį. Visa tai paspartino žemdirbystė. Antropologas Clarkas Larsenas pastebėjo, kad žmonėms perėjus nuo maisto rinkimo prieš žemdirbystės, jų veidai ir žandikauliai dramatiškai sumažėjo. O šio reiškinio šalutinis poveikis ir yra malokliuzija.
Tačiau pagrindinė problema yra tai, kad į kosmoso amžių mes įžengėme su akmens amžiaus genais – genais, kurie evoliucionavo taip, kad išsivystytų žandikauliai, pritaikyti medžiotojo-rinkėjo mitybai. Šiandieninė žandikaulių epidemija slepiasi už kasdienybės. Akivaizdžiausiai šie simptomai pasireiškia veide ir burnoje: kreivi dantys (bei kabės), mažėjantys žandikauliai, šypsena, kurioje itin matosi dantenos, kvėpavimas per burną ir gilus kvėpavimas miegant. Tai trukdo – tačiau to nepastebime, kol nesusiejame malokliuzijos su prastėjančia sveikata.
Jeigu žandikauliai tinkamai neišsivysto, mažėjantis apatinis žandikaulis užkrauna naštą kvėpavimo takams. Problemos, susijusios su mažesniais žandikauliais ir kvėpavimo takais, imamos pastebėti tik dabar.
Mokslininkai ir praktikai pastebėjo pokyčius veido struktūroje, kurie koreliuoja su padidėjusiu chroniškų ligų skaičiumi. Sumažėjus kvėpavimo takų dydžiui, ilgainiui atsiranda kvėpavimo problemų – tokių kaip miego apnėja – kurios tapo žymiu visuomenės sveikatos veiksniu.
Tai paveikė apie 20 procentų suaugusiųjų JAV, o 3 procentus žmonių tai paveikė taip stipriai, kad jie susiduria su mieguistumo dienos metu problema. Tačiau mieguistumas nėra pati svarbiausia problema: tai sukelia rimtas širdies ir kraujagyslių ligas. Miego apnėja taip pat sukelia psichologines problemas, įskaitant sumažėjusį intelekto koeficientą, sutrumpėjusį dėmesio sutelkimą ir sunkumus su atmintimi.
Kad aprašytos ligos yra susijusios su šiuolaikine visuomene, patvirtina tai, jog istoriniuose pėdsakuose ir evoliucijos požymiuose šių simptomų nėra. Mūsų protėviai medžiotojai-rinkėjai turėjo erdvius žandikaulius su tolygiai išlenkta dantų linija kiekviename žandikaulyje, įskaitant sveikus ir tvarkingus protinius dantis. Šiais laikais neišaugę protiniai dantys tapo itin dažnu reiškiniu, siejamu su skausmais, infekcijomis, tinimu ir šių dantų pašalinimu. Tačiau laikantis tinkamos mitybos, valgymo įpročių, kvėpavimo ritmo bei tinkamo žandikaulių laikymo ilsinant juos, daugumos minėtų problemų galima išvengti. Žandikauliai tokiu atveju gali sugrįžti į tokį augimo ciklą, kuris vyravo tarp medžiotojų-rinkėjų.
Apibendrinant, mūsų laimė ir sveikata priklauso nuo įpročių, apie kuriuos net nesusimąstome. Tačiau svarbu yra ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip valgome. Kaip kvėpuojame yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir tai, kuo kvėpuojame.
Taip pat svarbu, kaip ir kiek miegame. Tai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką mūsų burnos sveikatai. Dažnai sakoma, kad veidas yra mūsų langas į sielą – tačiau tai taip pat yra langas į mūsų sveikatą.
Kreivi dantys, kvėpavimas išsižiojus, matomos dantenos besišypsant yra akivaizdžiai matomi simptomai, kurie gali sukelti žymiai rimtesnes sveikatos problemas. Ir kad išvengtume šių problemų, turime skirti pakankamą dėmesį mūsų žandikaulių vystymuisi.
Parengta pagal Sandros Kahn ir Paulo R.Ehrlicho straipsnį „Why cavemen needed no braces“, publikuotą Stenfordo universiteto leidyklos tinklaraštyje.
