Įrodymai dėl to, kada žmonės pradėjo dėvėti drabužius, yra netiesioginiai – kadangi drabužiai gana greitai suyra. Pasitelkus anglies datavimo metodą, paaiškėjo, kad neandartaliečiai ir kiti hominidai paliko Afriką žymiai anksčiau, nei žmonės pradėjo dėvėti drabužius – maždaug prieš 300 000 metų. Pasitelkus visiškai kitokį metodą, molekulinės antropologijos mokslininkas Markas Stonekingas iš Maxo Plancko instituto Evoliucinės antropologijos skyriaus (Drezdenas, Vokietija) ištyrė galvos ir kūno utėles, kurios yra skirtingų rūšių.
Galvos utėlės gyvena ant viršugalvio ir minta galvos oda, o tuo tarpu kūno utėlės įsitaiso drabužiuose ir pradeda misti kūno oda. Kad parazitai neatsiliktų nuo savo šeimininkų, jie dažnai evoliucionuoja – ir mokslininkai argumentuoja, kad tada, kai žmonės ir pradėjo dėvėti pirmuosius drabužius, galvos utėlės numigravo į drabužius ir tapo kūno utėlėmis.
Kad nustatytų, kiek laiko utėlių rūšys gyveno atskirai, M.Stonekingo komanda panaudojo molekulinį laikrodį. Tyrimo, kuris prieš beveik du dešimtmečius buvo publikuotas moksliniame leidinyje „Current Biology“, metu paaiškėjo, kad galvos ir kūno utėlės atsiskyrė prieš maždaug 70 000 metų, su 40 000 metų paklaida. Tai rodo, kad drabužius išrado ne neandartaliečiai, o homo sapiens (nebent kartu su neandartaliečiais išnyko ir jų utėlės). M.Stonekingo teigimu, drabužiai buvo vienas iš išradimų, kuriuos sėkmingai išrado jau šiuolaikiniai žmonės.
Paleontropologas Ianas Tattersallis iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus (Niujorkas, JAV) sako, kad jei neandartaliečiai neturėjo drabužių, jiems reikėjo 67 kg papildomų riebalų, kad išgyventų ledynmetį. Tačiau Antropologas Erikas Trinkausas iš Vašingtono universiteto tyrimą vadina absurdišku ir sako, kad tyrimo autoriams nepavyko suderinti molekulinio laikrodžio duomenų su prieštaringais antropologiniais ir archeologiniais duomenimis.
