Tyrimai parodė: santuokos įtaka vyrų sveikatai – milžiniška

JAV buvo apklausta 127 545 suaugę žmonės, ir apklausos metu paaiškėjo, kad susituokę vyrai yra sveikesni nei vyrai, kurių santuokos baigėsi skyrybomis arba žmonos mirtimi. Susituokę vyrai taip pat gyvena ilgiau nei be sutuoktinės gyvenantys vyrai. Vyrai, kurie susituokia 25 metų amžiaus ar vėliau, yra sveikesni nei vyrai, kurie susituokia jaunesniame amžiuje. Be to, susituokusio vyro išgyvenimo galimybės yra geresnės, nei nesusituokusio. Tačiau ar iš tiesų dėl geresnės sveikatos bei ilgesnio amžiaus yra atsakinga santuoka?

Nors sunku tai teigti kategoriškai, atrodo, kad santuoka iš tiesų bent dalinai yra atsakinga dėl geresnės vyrų sveikatos ir ilgesnio gyvenimo. Tokių išvadų kritikai teigia, kad galbūt viskas yra atvirkščiai – sveiki vyrai yra labiau linkę susituokti, nei turintys sveikatos problemų. Tačiau atlikti tyrimai rodo visai ką kita: nesveiki vyrai dažniausiai susituokia jaunesniame amžiuje, dažniau išsiskiria, o po skyrybų ar sutuoktinės netekties dažniau susituokia antrą kartą.

Dar vienas potencialus veiksnys yra vienišumas: ar pati santuoka lemia geresnę sveikatą, ar faktas, kad asmuo gyvena su kitu asmeniu? Nors tyrimų rezultatai yra skirtingi, atrodo, kad tiesos yra abiejuose teiginiuose. Poroje gyvenantys žmonės yra sveikesni nei pavieniui gyvenantys žmonės – tačiau dar geresne sveikata pasižymi susituokę vyrai.

Įvairūs tyrimai, atlikti per pastaruosius 150 metų, rodo, kad santuoka yra naudinga sveikatai. Neseniai mokslininkai pradėjo geriau suprasti, kodėl susituokę vyrai pasižymi geresne sveikata nei vieniši, išsiskyrę ar našliai. Tačiau prieš pereinant prie konkrečių priežasčių, pažvelkime, kokią įtaką santuoką turi konkrečioms ligoms – įskaitant daugiausiai žmonių pražudančias ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių bei onkologinės problemas.

Jeigu santuoka tikrai apsaugo sveikatą, viena naudos gavėjų yra širdis. Japonų mokslininkai išsiaiškino, kad niekada nevedę vyrai turėjo 3 kartus didesnę tikimybę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nei nevedę vyrai. „Framinghamo palikuonių“ tyrimas taip pat rodo, kad santuoka yra naudinga širdžiai. 10 metų mokslininkai stebėjo 3682 suaugusius tyrimo dalyvius. Net ir atsižvelgus į tokius širdies ligų rizikos veiksnius kaip amžius, antsvoris, rūkymas, kraujospūdis, cukraligė ir cholesterolis, vedę vyrai vis tiek turėjo net 46 procentais mažesnį mirtingumo lygį nei nevedę vyrai.

Framinghamo tyrimo metu paaiškėjo, kad santuokinė laimė neturi įtakos bendram santuokos apsaugos efektui. Tačiau kituose tyrimuose nepasitenkinimas santuoka ir stresas buvo siejamas su svarbiu širdies rizikos veiksnius – hipertenzija. Ilgainiui santuokos metu patiriamas stresas yra siejamas su pagrindinės širdies kraujo pumpavimo kameros sustorėjimu. Tuo tarpu darbo metu patiriamas stresas neturi tokios pat neigiamos įtakos širdžiai.

Vainikinių arterijų liga ir hipertenzija yra vienos svarbiausių priežasčių, nulemiančių širdies nepakankamumą, kuris yra chroniškas sutrikimas, atsirandantis kuomet susilpnėjęs širdies raumuo nebesugeba perpumpuoti reikiamo kraujo kiekio, kuris galėtų pasiekti visus organizmo audinius. Tačiau net ir atsiradus šiam sveikatos sutrikimui, santuoka gali pagerinti išgyvenimo galimybes.

Puikiai žinomas ryšys tarp streso, depresijos, socialinės izoliacijos ir širdies ligų nesunkiai paaiškina, kaip santuoka apsaugo širdį. Tačiau su onkologinėmis ligomis yra visai kitaip. Egzistuoja mažai įrodymų, kad santuoka apsaugo nuo onkologinių ligų. Vis dėlto, santuoka gali daryti įtaką ligos baigčiai. Pavyzdžiui, ištyrus 27 779 onkologinių ligų atvejus, paaiškėjo, kad nesusituokę žmonės diagnozės metu dažniau turėdavo jau pažengusią ligą, nei susituokę žmonės.

Nesusituokę pacientai taip pat turėdavo mažiau galimybių sulaukti gydymo, nei susituokę pacientai. Tačiau netgi ir chemoterapija gydomi žmonės turėdavo didesnę galimybę išgyventi, jeigu jie būdavo susituokę. Pacientai, kurie turėdavo tvirtas santuokas, vėžio diagnozės metu turėdavo didesnes galimybes išgyventi, nei išsiskyrę pacientai.

Prostatos vėžys yra itin opi vyrų problema. Kad išsiaiškintų, kokią įtaką santuoka turi išgyvenimui, Majamio universiteto (JAV) mokslininkai ištyrė 143 063 šia liga sergančius vyrus. Per 17 tyrimo metų paaiškėjo, kad susituokę vyrai išgyvendavo ilgiau (vidutiniškai 69 mėnesius), nei išsiskyrę vyrai ar našliai (vidutiniškai 38 mėnesius). Niekada nesusituokę vyrai išgyvendavo vidutiniškai 49 mėnesius. O mokslininkai iš Harvardo bei Kalifornijos universiteto (JAV) nustatė panašius privalumus, padedančius išgyvenimui susituokusiems pacientams, sergantiems šlapimo pūslės vėžiu, kuriuo dažniausiai serga vyrai.

Nors duomenų mažai, atrodo, kad santuoka turi teigiamos įtakos daugumai sveikatos problemų. Viena daugiausiai naudos gaunančių sferų yra psichinė sveikata – susituokę vyrai turi mažesnę riziką susirgti depresija ir didesnę tikimybę būti patenkintais savo gyvenimu sulaukę pensinio amžiaus, nei nesusituokę vyrai. Santuoka taip pat siejama su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, sumažėjusia rizika susirgti Alzheimerio liga, sumažėjusiu cukraus kiekiu kraujyje ir geresniais hospitalizuotų pacientų sveikatos rodikliais. Palyginimui, našlystė padidina tikimybę vyrams susirgti lytiškai plintančiomis ligomis – tačiau to paties negalima pasakyti apie moteris.

Kadangi moterys įprastai gyvena ilgiau nei vyrai, moterys dažniau praranda sutuoktinį nei vyrai. Tačiau sutuoktinio netektis turi rimtesnių pasekmių vyrams, o Kalifornijoje atliktas tyrimas parodė šios problemos rimtumą. Tyrimo metu nebuvo matuojamas psichologinių ir socioekonominių našlystės negandų mastas. Vietoje to mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kokią įtaką tai turi išgyvenusio sutuoktinio ilgaamžiškumui.

Tyrimo metu 14-23 metus buvo stebimi 12 522 susituokę asmenys. Šiuo laikotarpiu 1453 vyrai ir 3294 moterys prarado savo antrąsias puses. Praėjus nedaug laiko po sutuoktinio mirties, mirė 30 procentų juos pergyvenusių vyrų ir 15 procentų moterų. Sveiki vyrai, kurie prarado sutuoktinę, turėjo 2,1 karto padidėjusią mirties riziką tyrimo laikotarpiu, nei sutuoktinės nepraradę vyrai. Sveikatos problemų turintiems vyrams sutuoktinės netektis mirties tikimybę padidindavo 1,6 karto. Didžiausia mirties tikimybė buvo laikotarpyje nuo 7 iki 12 mėnesių po sutuoktinės mirties – tačiau bendrai padidėjusi mirties tikimybė tęsdavosi dvejus metus po sutuoktinės mirties.

Mokslininkai iš viso pasaulio patvirtina, kad sutuoktinio netektis padidina išgyvenusio sutuoktinio ligų ar mirties tikimybę – o tai labiau veikia vyrus nei moteris. Viena priežasčių, dėl ko našliai yra tokie pažeidžiami, yra tai, kad po sutuoktinės mirties vyrų mityba ir su sveikata susiję įpročiai pablogėja. Net ir sutuoktinės hospitalizacija turi neigiamos įtakos vyrų sveikatai. Dar vienas veiksnys yra socialinė izoliacija. Tyrimo, kuriame dalyvavo 1667 vyrai iš Bostono apylinkių, paaiškėjo, kad po sutuoktinės mirties sumažėdavo jų testosterono lygis. Testosterono lygio sumažėjimas būdavo toks didelis, kad prilygdavo sumažėjimui, kuris įvyksta per 10 metų laikotarpį dėl senėjimo.

Geros santuokos gerina sveikata ir ilgaamžiškumą, tačiau prastos santuokos turi priešingą efektą, ypač vyrams. Kodėl?

Paaiškinimas pasidalina į tris kategorijas: biologinę, išgyvenimo ir psichologinę.

Biologinis paaiškinimas remiasi stresu. Santuokiniai konfliktai padidina streso hormonų – tokių kaip adrenalinas – kiekį, o tai padidina kraujospūdį. Santuokinis stresas taip pat padidina citokinų gamybą – mažų baltymų, kurie skatina uždegiminius procesus. O uždegimas yra vienas naujai pripažintų širdies ir kraujagyslių ligų riziką didinančių veiksnių. O išsiskyrę vyrai turi didesnę uždegiminių procesų tikimybę nei susituokę vyrai.

Elgesio veiksniai yra ne ką mažiau svarbūs. Nesusituokę, išsiskyrę vyrai ir našliai nesimaitina taip gerai, kaip susituokę vyrai. Jie rečiau mankštinasi, taip pat dažniau rūko, piktnaudžiauja alkoholiu bei pasižymi rizikingesniu elgesiu. Palyginimui, susituokę vyrai dažniau gauna reguliarią medicininę priežiūrą bei geresnį gyvenimo standartą. Nors su antra puse gyvenantys vyresni žmonės gauna geresnę priežiūrą – tačiau kartu su vaikais gyvenantys senjorai dažniausiai negauna geresnės priežiūros.

Vienatvė, depresija ir socialinė izoliacija taip pat prisideda prie padidėjusio mirtingumo, susijusio su našlyste, skyrybomis ar viengungyste. Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad socialiai atskirti vyrai turi net 82 procentais padidėjusią riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų – palyginus su vyrais, kurie turi stiprius tarpasmeninius santykius. O Naujosios Anglijos tyrimų institutas pranešė, kad 66 procentų vyrų pasikliauja savo žmonų pirmine socialine parama, vos 21 procentas pasikliauja kitų žmonių socialine parama, o 10 procentų išvis neturi jokios socialinės paramos iš kitų asmenų. Todėl akivaizdu, kad sutuoktinės trūkumas padidina socialinę izoliaciją.

Dauguma vyrų tuokiasi dėl meilės, kai kurie – dėl pinigų, treti – dėl įvairių asmeninių bei šeiminių priežasčių. Tačiau retas kuris tuokiasi vien dėl sveikatos priežasčių. Ar tai turėtų pasikeisti?

Nelabai. Laimingai vedę vyrai sveikatą gali pridėti kaip dar vieną priežastį, už kurią jie yra dėkingi savo žmonoms. Nelaimingai vedę vyrai turėtų tobulinti santykius su savo sutuoktinėmis, kad sumažintų stresą ir pagerintų ryšius. Tačiau vietoje to, kad tuoktųsi dėl sveikatos sumetimų, nevedę vyrai turėtų atsižvelgti į sveikatos privalumus, kuriais jie nesugeba pasinaudoti.

Tai reiškia, kad jie turėtų priimti geresnius sprendimus dėl savo mitybos, daugiau mankštintis, mažiau piktnaudžiauti alkoholiu ir keisti kitus sveikatai įtakos turinčius įpročius. Tai reiškia, kad nevedę vyrai turėtų dažniau lankytis pas gydytoją, ieškoti būdų, kaip sumažinti stresą, megzti socialinius ryšius bei abipusiai naudingus santykius. Tai neatstos realios santuokos – tačiau pagerins sveikatą.