Minėtą tyrimą atliko ir finansavo JAV farmacijos kompanijos „Cortexyme“, kuri tyrinėja Alzheimerio ligą bei kitas degeneracines ligas, steigėjai. Taip pat netrukus turėtų būti atliekami tyrimai su žmonėmis.
Kas yra periodontitas?
Pirmoji periodontito fazė yra gangivitas. Tai nutinka, kai dantenos, reaguodamos į ant dantų susikaupusias bakterines apnašas, tampa uždegiminėmis.
Gangivitą patiria pusė suaugusių žmonių, tačiau jis yra išgydomas. Jeigu gangivitas negydomas, tarp dantų ir dantenų susiformuoja „subgangivitinės kišenės“, kurios prisipildo bakterijomis. Šios susiformavusios kišenės reiškia, kad gangivitas virsta į periodontitą. Šioje stadijoje pašalinti bakterijas tampa beveik neįmanoma, tačiau dantų gydymas gali padėti valdyti tolimesnį bakterijų didėjimą.
Rizika susirgti periodontitu žymiai padidėja žmonėms, kurių burnos higiena yra prasta. Šios ligos išsivystymui didelę reikšmę turi tokie veiksniai kaip rūkymas, vaistų vartojimas, genetika, mityba, lytinis brendimas ir nėštumas.
Būtina prisiminti, kad periodontitas nėra vien tik Porphyromonas gingivalis. Daugybė organizmų – tokių kaip Treponema denticola, Tanerella forsythia bei kitos bakterijos taip pat prisideda prie ligos vystymosi.
Burnos ir smegenų ryšys
Centrinis Lankašyro universitetas buvo pirmasis, kuriam pavyko rasti ryšį tarp P. gingivalis bakterijos ir pilnai diagnozuotos Alzheimerio ligos. Vėliau atlikti tyrimai taip pat atrado šią bakteriją, kuri yra atsakinga už daugybės formų periodontitą, pelėse gali migruoti iš burnos į smegenis. O patekusi į smegenis P. gingivalis gali atgaminti visus Alzheimerio ligos požymius.
JAV atliktas tyrimas, kurio metu chroniško periodontito bakterijų atrado Alzheimerio ligos pacientų smegenyse, suteikia papildomų įrodymų – tačiau juos reikėtų interpretuoti priklausomai nuo konteksto. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad su Alzheimerio liga yra siejama daugybė kitų ligų, ne tik periodontitas.
Atlikti tyrimai taip pat rodo, kad Alzheimeriu sergančių žmonių smegenyse randamos ir kitų rūšių bakterijos – tame tarpe ir pirmojo tipo pūslelinės virusas. Dauno sindromu sergantys bei galvos traumą patyrę žmonės taip pat turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga. Negana to, kelios širdies ir kraujagyslių ligos taip pat yra siejamos su padidėjusia rizika susirgti Alzheimerio liga. Tai rodo, kad yra daugybė priežasčių šiai ligai išsivystyti – o mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti ryšį.
Bet kokiu atveju rezultatas pasireiškia Alzheimerio ligos simptomais – suprastėjusia atmintimi ir elgesio pokyčiais. Tai nutinka kartu su padidėjusiu apnašų pilkojoje smegenų masėje ir neurofibrilinių raizginių padidėjimu. Pastarieji yra neuronų vidinių struktūrų susidūrimų duženos. Taip nutinka, kai baltymas nebegali atlikti savo funkcijos – stabilizuoti ląstelės struktūros.
Valykite dantis
Naujausi tyrimai papildo įrodymus teorijai, kad periodontitas yra viena priežasčių, sukeliančių Alzheimerio ligą. Tačiau šiuo atveju nereikėtų pulti į paniką – kadangi ne visi sergantys periodontitu vėliau suserga Alzheimerio liga, o taip pat ne visi sergantys Alzheimeriu serga ir periodontitu.
Norint išsiaiškinti, kam yra padidėjusi rizika, mokslininkai turi sukurti testus, kurie odontologui parodytų konkrečius taikinius. Tuomet odontologai galėtų patarti pacientams, kaip jie galėtų sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga geriau besirūpindami savo burnos higiena. Tačiau bet kokiu atveju būtina reguliariai valyti dantis ir rūpintis savo burnos higiena.
