Ši abėcėlė yra ištobulintas kodų rinkinys, tačiau ji nėra tokia jau sena: šios abėcėlės kūrimas prasidėjo dar tarpukariu.
Kadaise A buvo Amsterdam, vėliau – Able, Adam ir Ana, kol tapo Alfa. Keitėsi ir kitų raidžių tarimas. Dar daugiau – iki Antrojo pasaulinio karo vidurio kone visos šalys naudojo savo fonetines abėcėles. Negana to, net ir skirtingos kariuomenės šakos naudojo savas abėcėles, o kai kur standarto nebuvo išvis. 1941 metais visos JAV kariuomenės šakos priėmė standartizuotą fonetinį alfabetą, vadintą Able Baker. 1943 metais modifikuota jo versija buvo priimta ir britų bei australų pajėgose.
Galutinai tarptautinė fonetinė abėcėlė patvirtinta 1956 metais – ir tai padarė ne NATO, o Tarptautinė civilinės aviacijos administracija. Vėliau tarimas buvo dar ne kartą tikslinamas, ir iki šiol išlieka problema dėl skirtingų žmonių akcentų. Tačiau abėcėlė tikriausiai artimiausioje ateityje nebus keičiama.
Tik kam ji reikalinga išvis? Na, ji buvo reikalinga nuo pat radijo komunikacijos atsiradimo. Triukšmas, prasti mikrofonai ir trūkinėjantis ryšys neleidžia aiškiai girdėti žinučių. Tai tampa ypač didelė problema, kai bandoma padiktuoti kodus. F skamba kaip S, atskirti M nuo N yra beveik neįmanoma, o P praktiškai pradingsta visiškai. Taigi, fonetinė abėcėlė buvo kruopščiai kuriama su kalbininkų pagalba – kad ją būtų lengva ištarti visiems, o naudojami žodžiai neprimintų vienas kito. Yra Tango, bet nėra Mango ar jokio kito -ango, todėl net išgirdus tik dalį šio žodžio, turėtų būti aišku, kad koduojama raidė T.
Įdomu tai, kad skaičiai išliko daugmaž nepakitę. Tačiau vietoje Nine (9) sakoma Niner, kad būtų išvengta panašumo su Five (5).
Ir ši sistema išties veikia, todėl ją naudoja daugybė tarptautinių organizacijų – nuo kreditinių kortelių kompanijų iki oro eismo kontrolierių ir policijos pareigūnų. Tiesa, NATO fonetinė abėcėlė dažniausiai naudojama tik anglakalbėse šalyse – arba situacijose, kai bendrauja dviejų skirtingų šalių atstovai. Mūsų policijos pareigūnai B greičiau koduos kaip Bronius nei Bravo.
Daug išgyvenimo ekspertų, karių ir radijo komunikacijos specialistų, beje, rekomenduoja žinoti šią abėcėlę visiems. Taip, galbūt jūs nesinaudojate radiju, nepilotuojate lėktuvų ir nedirbate tarptautinėje organizacijoje – bet kas žino, kada to gali prireikti.
