Dauguma voverių gyvena medžiuose – ir pakankamai nemažame aukštyje. Vykstant sparčiai urbanizacijai, voverės nevengia apsigyventi ir žmonių namuose ir palėpėse, taip pat įsikuria ant stogų ar terasose, o tai ne visuomet patinka šių namų gyventojams.
Tačiau gyvenimas dideliame aukštyje yra pavojingas – egzistuoja nemaža tikimybė nukristi ir susižeisti. Dauguma žinduolių bijo nukristi – tačiau atrodo, tarsi voverės to visai nebijotų. Kodėl?
Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausiai turime suprasti apie krentančius objektus ir su tuo susijusius fizikos dėsnius. Tikriausiai mokykliniuose uždaviniuose yra tekę skaičiuoti iš tam tikro aukščio krentančio objekto greitį. Tačiau realybėje atliekant tokius skaičiavimus būtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius – tokius, kaip oro pasipriešinimas.
Bet kurį krentantį objektą veikia dvi jėgos: 1) gravitacija (žemės trauka) 2) aerodinaminis pasipriešinimas.
Gravitacinė jėga kritimo metu yra pastovi, tačiau pasipriešinimas didėja kartu su didėjančiu greičiu. Didėjant greičiui prieinama iki taško, kai pasipriešinimo jėga susilygina su gravitacijos jėga. Kadangi grynoji objektą veikianti jėga susilygina su nuliu, objektas ima kristi pastoviu greičiu. Toks pastovus krentančio objekto greitis yra žinomas kaip galutinis greitis.
Joks objektas negali kristi greičiau, nei jo galutinis greitis – nepaisant to, iš kokio aukščio krenta objektas.
Dabar grįžkime prie voverių. Jos yra mažos ir lengvos, todėl jas veikia gana maža gravitacijos jėga. O kadangi jos turi išsitempiantį kūną bei pūkuotą uodegą, jas veikia didelis oro pasipriešinimas. Tai reiškia, kad jų galutinis greitis yra gana mažas – todėl krentant tokiu greičiu voverės gali išgyventi tokius kritimus.
