Tačiau yra ir kitas būdas savivokai sužadinti – tiesiog žiūrėti į save veidrodyje. Mokslininkai sako, kad tai darant mes pergalvojame savo elgesį ir imame elgtis socialiai priimtiniau. Keletas elgesio mokslo tyrimų patvirtina šį reiškinį.
Įdomaus eksperimento metu mokslininkas bihevioristas Arthuras Beamanas ir jo kolegos pakvietė vaikus į kaimynystėje esantį visiems puikiai žinomą namą. Tyrimo asistentė parodė į didelį saldainių dubenį, esantį ant stalo, ir pasakė vaikams, kad jie gali paimti po vieną jame esantį saldainį.
Tuomet tyrimo asistentė nurodė, kad ji turi darbų ir išėjo iš kambario. Tuo tarpu kitas tyrimo asistentas slapta stebėjo vaikus pro paslėptą akutę. Eksperimento metu trečdalis kontrolinės grupės vaikų (33,7 proc.) iš dubens paėmė daugiau saldainių nei jiems buvo leista.
Vėliau mokslininkai pakvietė kitą vaikų grupę į namus ir pakartojo eksperimentą. Tačiau šįkart mokslininkai šalia saldainių dubens padėjo veidrodį – ir jį padėjo tokiu kampu, kad norėdami paimti saldainį, vaikai pamatytų save veidrodyje. Šioje grupėje vos 8,9 proc. vaikų nepakluso nurodymams ir paėmė daugiau saldainių, nei jiems buvo leista.
Bihevioristas Robertas Cialdini sako, kad veidrodžiai gali padėti sumažinti vagysčių ar nesąžiningo elgesio atvejų. Negana to, tai gali būti puiki alternatyva vaizdo stebėjimo kameroms – kurios ne tik yra brangios, bet ir siunčia žinutę žmonėms, kad jais nėra pasitikima.
Kito eksperimento metu, kuriam vadovavo bihevioristas Carlas Kallgrenas, R.Cialdini ir R.Reno, dalyviai atvyko į laboratoriją. Pusė jų buvo stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios transliavo vaizdą jiems patiems – kitaip tariant, jie save matė tarsi veidrodyje. Tuo tarpu kiti stebėjo vaizdo stebėjimo kamerų televizorius, kuriuose buvo rodomos atsitiktinės geometrinės figūros. Dalyviams buvo pasakyta, kad yra stebimas jų širdies ritmas, dėl ko būtina ant jų rankų užtepti gelio.
Kai tyrimo dalyviai patikėjo, kad tyrimas baigtas, jiems buvo duotos popierinės nosinaitės geliui nuo rankų nusivalyti, jų taip pat paprašyta išeiti iš patalpų lipant laiptais. Mokslininkai stebėjo dalyvius, ar jie išeidami ir lipdami laiptais numes popierines nosinaites. Paaiškėjo, kad 24 procentai dalyvių, kurie matė savo atvaizdą stebėjimo televizoriuose, numetė šiukšlę, tuo tarpu iš tų, kurie nematė savęs vaizdo stebėjimo sistemoje, šiukšlę numetė 46 procentai.
Yra daugybė tyrimų – tarp kurių ir 2 nauji, kuriuos atliko Melissa Bateson ir Stacey Sentyrz-Brad Bushman – kurių metų išsiaiškinta, kad veidrodžiai ar kitos priemonės, kurios sukuria veidrodžio efektą, įtikina mus elgtis socialiai priimtinesniais būdais. Aukštesnę savivoką turintys žmonės rečiau sukčiauja.
Tie, kurių savivoką padidina veidrodžiai ar vaizdo stebėjimo kamerų siunčiamas vaizdas, demonstruoja didesnę savikontrolę – o jų veiksmai atspindi jų požiūrį. Kitų eksperimentų metu, kuriuose buvo naudojami veidrodžiai, žmonės išbandė ledų skonį. Paaiškėjo, kad eksperimento metu žmonės valgė mažiau riebių ledų.
Šių tyrimų rezultatus būtų galima pritaikyti ir praktikoje.
Pavyzdžiui, pardavimų srityje pardavėjams neretai tenka bendrauti su piktais klientais. Tik eksperimentas parodytų, ar patalpinus veidrodį prie klientų aptarnavimo registratūros, klientai imtų elgtis geriau ir mandagiau. Kita vertus, matydami save veidrodyje, pardavėjai ar paslaugų teikėjai atkreiptų dėmesį į savo elgesį – dėl ko pagerėtų klientų aptarnavimo kokybė.
Parengta pagal „Behavioral Design“.
