Šiurpioji žmonijos istorija: 10 kanibalizmo apraiškų nuo senų laikų iki dabar

Kanibalizmas egzistuoja nuo labai senų laikų. Maždaug prieš 900 000 metų dabartinėse Ispanijos žemėse žmonių protėviai Homo antecessor praktikavo kanibalizmą. Tai atskleidė 2019 metais atliktas ir leidinyje „Journal of Human Evolution“ publikuotas tyrimas. Žmonės buvo maistingi ir lengvai pagaunami – todėl buvo lengvas grobis.

Mums artimesni ir vėliau gyvenę neandartaliečiai taip pat praktikavo kanibalizmą. Archeologai aptiko neandartaliečių kanibalizmo įrodymų keliose skirtingose vietose, tarp kurių buvo El Sidrono urvas Ispanijoje, o taip pat Moula-Guercy urvas Prancūzijoje – bei dar viename urve Belgijoje. Be kanibalizmo, neandartaliečiai iš žmonių palaikų nevengdavo gamintis įrankių.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena kelios atsiskyrusios kultūros, kurios yra žudžiusios ir valgiusios žmones – nors atrodo, kanibalizmo jos jau nepraktikuoja kelis dešimtmečius. 2011 metais britų televizijos laidų vedėjas Piersas Gibbonas aplankė Biami žmones ir su jais apie tai šnekėjosi. Vyresnis genties narys P.Gibbonui papasakojo apie vieną atvejį, kai genties nariai užmušė dvi moteris, kurios blogai kalbėjo apie savo mirštantį vyrą. Genties narys papasakojo, kad šias moteris iškepė ant laužo tarsi kiaules, supjaustė jas ir suvalgė.

Dėl kanibalizmo kitoje Papua Naujosios Gvinėjos gentyje Fore išplito mirtina smegenų liga vadinama kuru – ir kuri kuri sukėlė pražūtingą epidemiją tarp genties narių. Tačiau ne visi genties nariai mirė – kai kurie jų nešioja geną, kuris apsaugo nuo kuru bei kitų prioninių ligų – tokių kaip kempinligė. Gentis nustojo praktikuoti kanibalizmą praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, dėl ko sumažėjo kuru ligos atvejų. Tačiau kadangi kuru gali atsirasti ir po daugybės metų, liga ir toliau netikėtai atsikartodavo dar ne vieną dešimtmetį. Mokslininkai mėgina perprasti, kaip veikia genetinė mutacija – ir surinkti duomenų, kurie leistų užkirsti kelią prioninėms ligoms.

2011 metais archeologai atrado tuzinus žmonių kaulų su kanibalizmo požymiais senovinėje Xiximes genties gyvenvietėje, esančioje Cuevas del Maguey, šiaurės Meksikoje. Kaulai buvo rasti pašiūrėse, kurių istorija siekia XV amžių. Xiximes genties žmonės manė, kad priešų mėsos valgymas užtikrins gerą grūdų derlių.

Puikiai žinoma apie Actekų ritualines žmonių aukas – tačiau taip pat egzistuoja įrodymai, kad jie praktikuodavo ir ritualinį kanibalizmą. Paaukotų aukų kūnai būdavo įteikiami didikams bei kitiems kilmingiems bendruomenės nariams. Kai kurie ekspertai mano, kad kanibalizmas actekų tarpe buvo dažnesnis reiškinys badmečiu. Kita teorija teigia, kad kanibalizmas buvo būdas actekams susisiekti su dievais.

Wari gentis Brazilijoje praktikuodavo kanibalizmą ir genties priešų, ir savo genties mirusiųjų atvejais. Priešų valgymas būdavo jų būdas išreikšti pyktį ir neapykantą. Tačiau iki pat XX amžiaus septintojo dešimtmečio Wari žmonės taip pat valgė ir savo numirusių bendruomenės narių kūnus. Jiems tai buvo gedulo ir pagarbos išraiška. Antropologė Beth A.Conklin iš Vanderbilto universiteto gyveno su Wari genties žmonėmis daugiau nei metus ir aprašė genties kanibalizmo istoriją 1995 metais žurnale „American Ethnologist“.

Iki pat XVIII amžiaus pabaigos europiečiai medicinoje neretai naudodavo negyvų žmonių mėsą. Pavyzdžiui, XVI amžiaus gydytojas Paracelsas tikėjo, kad gerti kraują yra sveika. Nors šviežio kraujo gėrimas nebuvo dažnas reiškinys, neišgalėję įsigyti vaistų žmonės mirties bausmių vykdymo vietose laukdavo egzekucijų ir sumokėdavo nedidelį mokestį už puodelį pasmerktojo kraujo.

Egzistuoja kelios istorijos apie Arktyje įstrigusius tyrinėtojus, kurie mėgindami išgyventi, užsiėmė kanibalizmu. Vienas iš pavyzdžių yra nepavykusi Franklino ekspedicija XIX amžiuje, kurios metu buvo siekiama atrasti jūros kelią per Kanados Arktį. Tyrinėtojai iš dviejų įstrigusių laivų „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ mėgino įveikti 1600 kilometrų kelią iki artimiausios gyvenvietės, tačiau jų pastangos buvo bergždžios. 150 metų nuo šio įvykio mokslininkai vis atrasdavo tyrinėtojų palaikus. Mokslininkai ant palaikų kaulų atrado pjovimo žymes, o taip pat lūžių bei kaulų čiulpų ekstrahavimo požymius – įtikinamus kanibalizmo įrodymus.

Aghorai yra nedidelis kultas, kuri gyvenanti Varanasi mieste Indijoje ir garbinantis induistų dievybę Shivą. Aghorai tiki, kad nėra skirtumo tarp tyrumo ir netyrumo bei praktikuoja daugybe keistų dalykų – tokių kaip meditavimas ant lavonų ar dubenėlių gaminimas iš žmonių kaukolių. Anot pranešimų, jie taip pat užsiima ritualiniu kanibalizmu.