Mokslininkai taip pat iškėlė klausimą, ar prijaukinti gyvūnai, kurie egzistavo kartu su žmonėmis tūkstančius metų, gali atpažinti žmonių veidus. Pavyzdžiui, mes net 5000 savo istorijos metų dalinamės su arkliais. Be to, jie gyvena apie 30 metų – todėl per savo gyvenimą jie turi įsiminti nemažai informacijos.
Etologė Lea Lansade iš Prancūzijos nacionalinio žemdirbystės, maisto ir aplinkosaugos tyrimų instituto atliko eksperimentą – kad išsiaiškintų, ar arkliai gali atpažinti individualius žmones iš jų nuotraukų.
Ji ir jos komanda iš pradžių išmokė arklius išsirinkti vieną iš dviejų sugretintų nuotraukų, paliečiant nosimis kompiuterio ekraną. Tuomet arkliams būdavo parodomos jų dabartinio šeimininko nuotraukos, kartu su nepažįstamų žmonių nuotraukomis. Jie nebuvo matę šių žmonių nuotraukų prieš tai. Arkliai teisingai atpažindavo savo šeimininkų veidus ir ignoruodavo nepažįstamųjų veidus 75 procentais atvejų – žymiai geriau nei atsitiktinumo galimybė.
Dar daugiau, arkliai taip pat sėkmingai atpažindavo savo buvusių šeimininkų nuotraukas, nors to žmogaus būdavo nematę bent 6 mėnesius. Nors arkliai ne kiekvieną kartą teisingai atpažindavo veidus, jų tikslumas pasirenkant dabartinį ir buvusį šeimininką buvo vienodas. Šie atradimai buvo publikuojami moksliniame žurnale „Scientific Reports“.
Tyrimo rezultatai rodo, kad arkliai ne tik gali atskirti pažįstamus ir nepažįstamus veidus – bet ir tai, kad jie intuityviai supranta, jog nuotraukos yra dviejų dimensijų tikrovės išraiška be jokių papildomų bruožų – tokių kaip kvapas ar garsas. Negana to, šioje srityje jie yra geresni nei seniausi žmogaus kompanionai – šunys.
Papildomai reikėtų pažymėti, kad arkliai turi gerą ilgalaikę atmintį žmonių veidams, kuri atitinka arklių gyvenimo trukmę ir prijaukinimo istoriją. Ateityje mokslininkai norėtų patikrinti, ar žiūrėdami į žmonių, kurie jiems sukėlė blogus prisiminimus, nuotraukas arkliai elgiasi nerimastingai.
