Viskas prasidėjo dar penktojo dešimtmečio pabaigoje JAV. Tuo metu dar mokyklą lankantis mokslinės fantastikos autorius Rayus Nelsonas sukūrė spalvotą kepuraitę su propeleriu viršuje. Tai buvo paprastas, bet kartu ir dėmesį traukiantis galvos apdangalas, kurį R.Nelsonas sukūrė kaip savotiškai saviironišką aksesuarą.
Mat būsimas rašytojas tuomet buvo tikras mokslinės fantastikos mėgėjas. Mokslinė fantastika su visais savo lazeriniais ginklais, skraidančiais motociklais ir kosminėmis kelionėmis tuo metu dar nebuvo tokia populiari. Priešingai – rimtesnių kūrinių mėgėjai mokslinę fantastiką laikė nesąmoninga ir taisyklių nepaisančia meno forma. Kokia prasmė rašyti, jei nesilaikai net elementariausių šio pasaulio dėsnių? Kaip galima aprašyti kovą tarp dviejų herojų, jei visi jų ginklai yra išgalvoti ir skaitytojas niekaip negali pats įvertinti būsimos kovos baigties?
R.Nelsonui, ir kitiems mokslinės fantastikos mėgėjams, tai visiškai nerūpėjo. Taigi, jis nusprendė pasišaipyti parodyti, kad jam klijuojamas nerūpestingo nesąmonėmis užsiimančio vaikėzo įvaizdis nerūpi – tam ir buvo skirta kepurė su propeleriu.
Kas nešiojo šias kepures? Na, turbūt, niekas, išskyrus pavienius mokslinės fantastikos mėgėjus, įvairiuose susitikimuose. Tačiau toks akivaizdus nerūpestingumo simbolis greitai paplito komiksuose. 1962 metais kepurė su propeleriu pasirodė ir televizijoje, kai į ekranus žengė animacinis serialas „Beany and Cecil“.
Šiais laikais tokias kepures pamatysite retai. „Google“ tokias kepurėles su užrašu „Noogler“ anksčiau dalindavo visiems naujiems kompanijos darbuotojams.
