Nors niekam dar nėra pavykę to iki galo paaiškinti, per paskutinį šimtmetį susikaupė daugybė hipotezių – o kai kurie įrodymai sufleruoja genetinę įtaką. Kodėl? Mat kairiarankių procentinė dalis yra panaši visuose pasaulio kampeliuose.
Tie, kas mėgsta laisvalaikiu žaisti futbolą, puikiai žino, kad visame kūne esama asimetrijų – spiriant kamuolį pasirinksite vieną ar kitą koją. Šias asimetrijas galima rasti visame kūne – nuo kojų iki ausų, akių ir smegenų išsidėstymo.
Ištieskite savo nykštį per rankos ilgį ir pažiūrėkite į jį iš pradžių viena, o po to – kita akimis. Akis, kuria žiūrint nykštys atrodo arčiausiai, yra stipriausia. Panašus pavzdys – tikriausiai esate linkę telefonu kalbėti kažkuria viena ausimi – ir būtent ta ausis yra stipriausia.
Tačiau kodėl kairiarankių ir dešiniarankių skaičius nėra pasiskirstęs po lygiai – 50/50?
Kai kurie ekspertai mano, kad tūkstančius metų trukęs socialinis bendradarbiavimas dešiniarankius pavertė dominuojančiais. Kitaip tariant, kai bendruomenės veikia išvien, tai yra tiek dalijantis įrankiais, tiek gyvenamosiomis vietomis, tos pačios rankos, kurią naudoja kiti, naudojimas yra naudingas.
Tuo tarpu kiti teigia, kad tai priklauso nuo smegenų išsidėstymo į du pusrutulius. Kairysis pusrutulis valdo dešinę kūno pusę, o dešinioji smegenų dalis valdo kairę kūno pusę. Jei dauguma žmonių smegenys naudoja kairiąją dalį, kad valdytų intensyvią kalbą ir smulkiosios motorikos įgūdžius, tai lemia, kad dešinė ranka taip pat ima dominuoti prieš kairiąją.
Tiesą sakant, viena neįprasčiausių hipotezių teigia, kad tolimoje praeityje genetinė mutacija privertė mūsų smegenyse esančius kalbų centrus persislinkti į kairįjį pusrutulį, dėl ko dešiniarankiai ėmė dominuoti.
Nors genetika greičiausiai vaidina nemažą vaidmenį nulemiant, ar žmogus bus kairiarankis, ar dešiniarankis, ji neatsako į visus klausimus. Kairiarankiai tėvai turi didesnę tikimybę susilaukti kairiarankių vaikų nei dešiniarankiai tėvai – tačiau jie vis tiek susilaukia daugiau dešiniarankių vaikų nei kairiarankių.
Mokslininkams sunkiai sekasi nustatyti, kurie konkretūs genai nulemia kairiarankiškumą.
2019 metais išanalizavus 400 000 žmonių duomenis, buvo nustatyti keturi regionai, siejami su kairiarankiškumu. Tačiau kitas tyrimas rodo, kad esama apie tuzino genų, kurie nulemia tai, kuri ranka bus dominuojanti. Be to, kiti tyrimai parodė, kad už tai, kuri ranka dominuos, gali būti atsakingi estrogeno lygis bei gimimo pozicija.
Apibendrinant, galimai egzistuoja daugybė veiksnių, kurie vaidina vaidmenį nulemiant dominuojančią ranką – o mokslininkams kol kas sunkiai sekasi juos visus surinkti į vieną bendrą dėlionę. Tai reiškia, kad kol kas dar negalima pasakyti, kodėl gimėte dešiniarankiu ar kairiarankiu – tačiau mokslininkai dirba, kad pateiktų atsakymą į šį klausimą.
O kai jiems pavyks tai padaryti, jie privalės paaiškinti ir tai, kodėl kai kurie žmonės ir „abirankiai“.
